Ukmergiškiai šauliai laisvalaikio metu.

„Ateitį kuria patirtis ir jaunystė“, Naujausi, Žmonės

„Mūsų šūkis – TĖVYNĖS LABUI!“

Rajone vykstant žymioms šalies datoms skirtiems renginiams, kitose svarbiose šventėse visuomet dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Apie šios organizacijos misiją, veiklą, patriotiškumą kalbamės su Ukmergės Vyčio šaulių kuopos vadu Linu KAVALIAUSKU.

 

 – Kokia Lietuvos šaulių sąjungos misija?

 – Tai valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) įstatymą ir krašto apsaugos ministro tvirtinamą Statutą. Nors Šaulių sąjunga vykdo kai kurias valstybės institucijų skiriamas užduotis, ji yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių, žmonių organizacija. Kiekvienas doras Lietuvos pilietis gali tapti šios organizacijos nariu, save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms Lietuvoje šiandien neabejingi daugiau nei 12 tūkst. piliečių. LŠS pavadinimas visuomenėje kartais interpretuojamas paviršutiniškai. Šaulys – Tėvynės gynėjas, kuris užduotis atlieka ne tik su ginklu rankose. LŠS nariams įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos galimybės naudoti kovinius ginklus mokymuose ir šaudymo pratybose, organizacija turi ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir savo ginkluotę. Šaulių sąjungos nariai yra moksleiviai, studentai, teisininkai, gydytojai, mokytojai, žurnalistai, verslininkai, kultūros ir kitų profesijų atstovai, todėl šaudymas nėra pagrindinis šaulių užsiėmimas, tačiau išlieka svarbiu faktoriumi rengiantis ginkluotai šalies gynybai.

L. Kavaliauskas sako, kad kiekvienas gali realizuoti save šaulių veikloje.

– Esate Ukmergės šaulių kuopos vadas. Papasakokite plačiau apie savo pareigas.

– Ukmergiškiams vadovauju nuo 2017 m. pradžios, tada organizacija vadinosi Ukmergės Vyčio 1002-oji šaulių kuopa. Kaip vadas atsakau už šio padalinio vidaus tvarką, šaulių rengimą, drausmę, turiu teisę pavaldiniams skirti užduotis, duoti įsakymus ir reikalauti, kad jie būtų vykdomi.

– Kiek kuopoje šaulių? Ar yra ir merginų? Kaip stengiatės įtraukti naujus narius į šią veiklą? Ką daryti norint įstoti į LŠS?

– Šiuo metu Ukmergės kuopoje yra virš 60 pilnamečių šaulių, iš jų 11 moterų, ir apie 20 jaunųjų šaulių. Organizacijos nariai yra skirstomi į dvi grupes: tai jaunieji šauliai – nuo 11 iki 18 metų amžiaus, ir šauliai – tie, kas vyresni.

Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, norintys tapti šauliais, privalo būti dori, pavyzdingi visuomenės nariai. Šauliais gali būti įvairių profesijų ar specialybių atstovai. Asmenys, pasiryžę tapti šauliais, gali kreiptis į artimiausią LŠS padalinį (kuopą arba rinktinę). Tereikia užpildyti reikalingus dokumentus, susipažinti su organizacijos veiklos specifika ir duoti jaunojo šaulio pasižadėjimą (asmenims iki 18 metų) arba šaulio priesaiką. Kontaktinė informacija – www.sauliusajunga.lt .

Ukmergėje susidomėjusius šaulių veikla kviečiame parašyti elektroninį laišką adresu: ukmergessauliukuopa@gmail.com arba „Facebook‘e“ „Ukmergės Vyčio šaulių kuopa“.

– Kokios perspektyvos turėtų skatinti jaunimą tapti šauliais?

– Jaunieji šauliai yra matomiausia LŠS narių grupė, aktyviai dalyvaujanti ir organizuojanti įvairius visuomeninius renginius, akcijas, sporto varžybas. Jaunųjų šaulių būreliai veikia daugelyje Lietuvos rajonų. Jie rengiami pagal 4 pakopų programą. Kiekvienų mokymų metu jaunuoliai įgyja teorinių ir praktinių žinių – karybos, Lietuvos istorijos, lyderystės, pilietiškumo, sveikos gyvensenos. Išlaikę gebėjimų egzaminą gauna tai liudijantį sertifikatą ir ženklą. Kursai jauniesiems šauliams vyksta mokyklose, Lietuvos kariuomenės daliniuose, tad jaunimas turi puikią galimybę susipažinti su kario tarnyba. Nuo 2002 m. jaunieji šauliai ir moksleiviai aktyviai dalyvauja LŠS rengiamose stovyklose. Čia vyksta pažintiniai žygiai po istorines Lietuvos vietas, įgyjama įvairių praktinių gebėjimų: stovyklauti, išgyventi gamtoje, susipažįstama su karybos elementais. Stovyklos organizuojamos kartu su Lietuvos kariuomene, Policijos departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitomis valstybės institucijomis. Jaunieji LŠS nariai yra svarbūs šauliškų tradicijų puoselėtojai ir skleidėjai visuomenėje. Tad svarbu, kad jaunasis šaulys visuomet būtų pavyzdingas moksleivis, sūnus, dukra, pilietis. Pristatydami moksleiviams šaulių veiklą, vykstame į gimnazijas, mokyklas, vasaros stovyklas.

Visuomenėje dažnai keliamas klausimas, kuo šaulys skiriasi nuo kario arba nuo kario savanorio, tarnaujančio Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Žinoma, visas tris grupes sieja svarbūs dalykai: Tėvynės meilė bei pasiryžimas ją apginti. Tačiau yra ir skirtumų. Šaulys – civilis asmuo, o kariai ir kariai savanoriai turi įstatymu apibrėžtą statusą, kuris numato įsipareigojimus valstybei bei tam tikrus apribojimus. Šauliai organizacijos veikloje dalyvauja tiek, kiek gali laisvu nuo darbo metu. Šaulių sąjungai priklausantys asmenys patys stengiasi prisidėti prie materialinės organizacijos gerovės, o karių tarnybos sąlygas, aprūpinimą, maitinimą, socialines garantijas ir atlyginimą, įvertindama jų tarnybą, užtikrina valstybė.

Prie LŠS galima prisijungti nuo 11 metų, tuo tarpu kariais tampama tik sulaukus pilnametystės. Tiek kariai, tiek šauliai savo veikloje vadovaujasi statutais ir etikos kodeksais.

– Kokia yra eilinė diena Šaulių kuopoje? Kaip pakito Jūsų veikla karantino metu?

– Visos dienos šaulių gyvenime yra tokios pat, kaip ir daugelio Lietuvos piliečių, tik be šeimos ir darbo dar turime šauliškų pareigų. Viską suderinti daugeliui yra tikras iššūkis. Tuo labiau veikti jau metus siaučiant COVID-19. Pernai pandemijos pradžioje padėtis rajone dėl koronaviruso buvo sudėtinga. Suvaldant ligos plitimą prisidėjome ir mes, šauliai. Tai, ko gero, mums buvo pirmas rimtas išbandymas. Prisimenu, kovo 27 dieną buvome pasiruošę vykti į Vilnių padėti kitiems šauliams vykdyti tarnybą, kai man paskambino ir paprašė po pusvalandžio pradėti budėti prie Ukmergės ligoninės. Kiek laiko tai truks, niekas nežinojo. Mūsų šauliai nepertraukiamai – 24 valandas per parą – budėjo iki gegužės pradžios, o pats paskyrimas pasibaigė birželio pirmomis dienomis. Mums labai padėjo kitų kuopų nariai – Vilniaus, Elektrėnų, Kauno. Labai šildė vakarais ir naktimis atvežama mūsų šauniųjų šaulių moterų ir rėmėjų kava bei užkandžiai. Tuo metu pas mus Ukmergėje buvo tikrai sudėtinga situacija, todėl labai pasiteisino budėjimas kartu su policija šv. Velykų savaitgalį. Pirmąją bangą įveikėme ir tapome stipresni, užgrūdinti.

Dėkoju likimui ir Dievui, kad nė vienas šaulys tuomet neužsikrėtė. Esu dėkingas jų šeimoms, kurios išleido savo artimuosius į tarnybą, nors rizika buvo labai didelė.

– Kas labiausiai įsiminė dalyvaujant šaulių veikloje?

– Mūsų organizacijos narių gyvenimas turiningas, įvairiapusis. O įsimintiniausi įvykiai – 2017-aisiais dalyvavimas Lietuvos kariuomenės dienos parade, kai žygiavome LŠS rikiuotėje, 2018 metais Ukrainos karių sutikimas Ukmergėje sausio 13 dieną, 2019-aisiais liepos 6 dieną Lėno miške prie partizanų obelisko organizuotas renginys dalyvaujant aukščiausiems LŠS vadams, visos šaulių priesaikos. Na, ir, žinoma, pratybos „Šaulys 2020“, vykusios Ukmergėje, kuriose treniravosi virš 300 šaulių iš Vilniaus apskrities. Tai reikia pajusti, žodžiais neišsakysi…

– Kaip šauliai karo atveju galėtų prisidėti prie krašto gynybos?

– Lietuvos Respublikai prisiekę šauliai rengiami ginkluotam ir neginkluotam valstybės gynimui. Jie gali priklausyti koviniams šaulių būriams ir įgyti minimalų karinį parengimą dalyvaudami organizuojamuose kursuose. Kovinių būrių šauliai saugo įvairius objektus visoje Lietuvos teritorijoje. Kiekvienas šaulys, atitinkantis nustatytus reikalavimus, gali dalyvauti kovinio šaudymo pratybose bei mokymuose, kurie yra organizuojami ne tik su Lietuvos, bet ir su NATO valstybių kariuomenės instruktoriais. Šis bendradarbiavimas prasidėjo paaštrėjus situacijai Ukrainoje ir mūsų valstybėje dislokavus daugiau aljanso karių. Šauliai aktyviai atstovauja organizacijai valstybinėse, miesto šventėse, iškilminguose renginiuose. Šaulių sąjungoje kiekvienas gali realizuoti save ir savo gebėjimus.

– Ar vaikystėje svajojote tapti šauliu? Jei ne, kada supratote, kad ateitį norite sieti su šia veikla?

– Šauliu esu nuo gimimo, nes esu gimęs gruodžio mėnesį, po Šaulio ženklu… Kalbant rimtai, jau seniai turėjau juo tapti, bet aplinkybės lėmė kitaip. Dar būdamas moksleivis savo gimtuosiuose Prienuose 1990 m. dalyvavau LŠS atkūrimo procese, tačiau nebuvo žmogaus, kuris mus suvienytų. Vėliau išsikėliau gyventi kitur. 2005 m. bandžiau ieškoti kontaktų Ukmergėje. Ir tik kai sūnus pradėjo mokytis gimnazijoje, daugiau sužinojau apie šaulių veiklą mieste. Lemtingi buvo 2016 m. Vasarą susipažinau su tuometiniu Ukmergės šaulių kuopos vado pavaduotoju Vincentu Stankevičiumi, o Trakiniuose – su tuometiniu Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės vadu mjr. Mindaugu Miliumi. Būtent jų dėka (ypač rinktinės vado) Ukmergėje įvyko mūsų priesaika. Tik noriu pabrėžti, kad dabartinės mano LŠS pareigos nėra profesija, tai yra pašaukimas iš širdies. Mes negauname jokio atlygio. Mūsų šūkis – TĖVYNĖS LABUI!

– Koks turi būti patriotiškas žmogus? Kas Jums yra patriotiškumas?

– Patriotiškumas. Patiko neseniai perskaityta mintis, kuri atitinka mano vertybes. Visuomenėje (ne tik Lietuvoje) yra dvi grupės žmonių: vieni – piliečiai valstybėje gyvena ir veikia pagal jos Konstituciją ir įstatymus, siekia naudos šaliai ir jos piliečiams. O antrosios grupės atstovai egoistiškai ieško naudos sau iš valstybės ir gyvena mažai paisydami piliečio pareigų. Deja, su tokiais tenka susidurti.

– Ko palinkėtumėte ukmergiškiams?

– Linkiu nebijoti būti patriotais, būti drąsesniems ir prisijungti prie mūsų, nes kiekvienas gali atrasti save šaulių veikloje.

– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Kamilė STRACHĖ

Nuotraukos iš asmeninio L. KAVALIAUSKO archyvo

Mus remia:

Palikite komentarą apie straipsnį

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas