Evangelija svečiuojasi gatvėje

Laima DZIGAITĖ

„Įstabus prakartėlės ženklas, toks brangus krikščionių tautai, visada kelia nuostabą ir susižavėjimą. Vaizduoti Jėzaus gimimo įvykį reiškia paprastai ir džiaugsmingai skelbti Dievo Sūnaus įsikūnijimo slėpinį. Prakartėlė yra tarsi gyva Evangelija, kylanti iš Šventojo Rašto puslapių. Kai kontempliuojame Viešpaties gimimo sceną, esame kviečiami dvasiškai leistis į kelionę patraukti nuolankumo To, kuris tapo žmogumi, kad pasitiktų kiekvieną žmogų…“

(Iš popiežiaus Pranciškaus laiško)

 

Ukmergės rajono tautodailininkai 2020-uosius (paskelbtus Tautodailės metais) apvainikavo gražiu bendru darbu – padovanojo miestui prakartėlę. Projektui vadovavo medžio drožėjas Rimantas Zinkevičius, nuoširdžiai atsiliepė ir finansavo miesto bendruomenė „Kaimynai“.

Į kūrybinę grupę įsijungė net trylika žmonių: vieni statė stoginę, tvartelį, drožėjai išdrožė figūras, gyvulėlius, skryneles karaliams. Moterys tekstilininkės kūrė ir siuvo rūbus, papuošimus ir įvairias detales.

Stengtasi atspindėti ne tik epochos požymių, bet ir išsaugoti lietuviškumą: stoginė ant keturių drožtų kolonų su lietuviškos architektūros puošybos elementais, virš tvartelio besisukančios iš žolynų surištos žvaigždės, lininiai paukšteliai medyje. Tvartelį, kuriame glaudžiasi Juozapas su Marija, šildo jautis ir asilėlis. Jis tarsi atkeltas iš senelių kaimo, taip ir kviečia praeivį sustoti, nurimti, pabūti su savimi, pasikviesti vaikus ar anūkus ir papasakoti jiems Dievo sūnaus gimimo istoriją. Ji atsirado pačiu laiku, kai bažnyčios uždarytos, o žmonių širdyse vis auga nerimas, stinga bendrystės.

Prakartėlė – kaip GEROJI NAUJIENA, tai byloja ir užrašas virš stoginės: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė žmonėms“.

Ramybės ir vilties, prasmingų darbų, mielieji, Jums linki visa kūrybinė grupė. Tikėkime, kad kitais metais visi gausiai susibursime prie jos pasidžiaugti kartu.

Danieliaus KARALIO nuotr.