„Pirmadienį niekas nepraėjo ir nepravažiavo pro šalį nesustojęs ir nepaklausęs, kokios pagalbos mums reikėtų, kuo galėtų padėti“, – sakė E. Jurenkovas.

Aktualijos, Naujausi, Žmonės

Gaisro ištiktiems vepriškiams pagalbos ranką tiesia miestelio gyventojai

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Savaitgalį Veprių miestelį sukrėtė žinia apie Ežero gatvėje gyvenančius Zitą ir Leoną Jurenkovus ištikusią nelaimę. Rugsėjo 19-osios, šeštadienio, vėlų vakarą užsidegė jų šeimos gyvenamasis namas. Ugniagesiai gaisrą gesino iki paryčių, gaisravietėje dirbo trys komandos. Sausą medinį pastatą ugnies liežuviai laižė iš visų pusių. Nudegė šiferiu dengtas stogas, sudegė prieangis. Kad numalšintų viską siaubiančią ugnį, gaisrininkai išpylė daug cisternų vandens. Galima sakyti, jog karštis ir vanduo sugadino ne tik medines statinio konstrukcijas, bet ir visus baldus, kitą sukauptą turtą. Septintą dešimtį bebaigiantys sutuoktiniai per vieną naktį neteko ne tik namų, bet ir visko, ką buvo sunkiai uždirbę, sutaupę per netrumpą savo amžių.

Sakoma, kad nelaimė po vieną nevaikšto. Gaisro sukelti išgyvenimai skaudžiai kirto anksčiau du infarktus patyrusiam šeimininkui – vyrui infarktas diagnozuotas trečiąkart. Jis atsidūrė ligoninėje, vepriškio laukia sudėtingas ir ilgas gydymas.

Jurenkovų šeimos nelaimei neliko abejingi vietos žmonės. Veprių seniūnijos ir bendruomenės pakviesti, jie renka aukas, siūlo savo pagalbą. Iniciatyvą pagelbėti padegėliams rodo kai kurių gatvių gyventojai.

 

Ugnį pirmas pastebėjo kaimynas

Po šio gaisro Veprių žmonės nelinksmai juokauja, kad žalingas kaimyno įprotis greičiausiai išgelbėjo sutuoktinių gyvybę.

„Pirmas ugnį pastebėjo Jurenkovų kaimynas, kai šeštadienio vakarą išėjo į kiemą parūkyti. Supratęs, kad šalia gyvenantys žmonės miega, jis šoko jų žadinti“, – pasakojo Veprių seniūnijos seniūnė Dalia Radzevičienė.

Ne minutės, o sekundės lėmė, kad iš miegų pažadinti sutuoktiniai spėtų išsigelbėti iš užsidegusio gyvenamojo namo.

Iš miesto grįžo į tėvų namus

„Tėvukų kaimynai mano telefono numerio neturėjo, bet labai greitai žinutę apie nelaimę atsiuntė per mesendžerį. Tuoj pat atskubėjau čia“, – kalbėjo Jurenkovų sūnus Eimantas, kurį trečiadienį, lankydamasi Vepriuose, susitikau plušantį prie apdegusio šeimos namo.

Ukmergėje gyvenantis vyras papasakojo, kad Vepriai – jo tėvuko Leono gimtinė. Jie patys gyveno Ukmergėje. Kol buvo gyvi seneliai, Eimantas su sese Evelina čia, šalia ežero esančiuose namuose, praleisdavo visas atostogas.

„Su tėvais į Veprius atvažiuodavome savaitgaliais, o kai mirė močiutė ir sodyba liko tuščia, čia pirmas persikėlė tėtis, paskui – ir mama. Mums visiems Vepriai – artimas ir savas kraštas. Tėvukai džiaugėsi, kad senatvės dienas gali leisti ne mieste, penktame aukšte esančiame bute, o nuosavuose namuose, kur gyvena seni pažįstami, šalia yra ežeras...“ – kalbėjo E. Jurenkovas.

Gaisras pasiglemžė visą turtą

„Ko nesunaikino ugnis, tą sugadino vanduo...“ – kviesdama į vidų tarstelėjo Jurenkovų dukra Evelina Kuzmickienė, kuri kartu su broliu bei iš Vilniaus atvykusiomis tetomis Paulina ir Filomena trečiadienio popietę išsijuosę dirbo gaisravietėje.

Eimantas pridūrė, jog viskas, kas buvo viduje, permirkę: „Reikės išmesti visus baldus, kambaryje išsiklaipė parketlentės, o sekcijos stalčius atidaryti pavyko tik su laužtuvu... Ugnis gerokai apgadino ir sienas. Neįveikė tik akmens masės grindų plytelių. Jas pakaks iššveisti.“

Pasak Jurenkovų vaikų, tėvukai neteko viso per savo gyvenimą sukaupto turto. Jiems tai – didžiulė netektis ir smūgis, jog sulaukus garbaus amžiaus gyvenimą tenka kurti kone nuo nulio.

Nors ir ištikti nelaimės, Eimantas ir Evelina nenuleidžia rankų ir nepraranda vilties, jog dvasiškai ir fiziškai sustiprėję tėveliai sugrįš į senuosius namus.

„Dabar skubame iškuopti viską iš vidaus ir užsandarinti stogą, kad prasidėjus lietums pastatas toliau nebūtų veikiamas drėgmės“, – sakė savaitei atostogų pasiprašęs E. Jurenkovas. Kitą savaitę jis dirbs rytinėje pamainoje, tad į Veprius skubės po pietų, baigęs darbą.

„Svetimų bėdų nebūna...“

Iš šalies stebint spėriai ir sutartinai dirbančius Jurenkovų vaikus ir kitus artimuosius, nesunku buvo pajusti, jog šie žmonės moka kitam padėti, o ši nelaimė juos tik dar labiau suvienijo.

„Svetimų bėdų nebūna...“ – trumpai paaiškino Eimantas, paklaustas, ar šeima visada tokia vieninga.

Tai jis ištarė ne atsitiktinai. Nes ir L. Jurenkovas, daugelį metų dirbęs vairuotoju, o po ligos nebegalėdamas dirbti jokio sunkesnio fizinio darbo, nesėdėjo sudėjęs rankų. Jis vyresniems, vienišiems kaimynams dabar stengėsi pasitarnauti nuveždamas juos į Ukmergę pas gydytojus, į vaistinę, susitvarkyti kitų reikalų.

„Tėvukas taip ir kursuodavo tarp Ukmergės ir Veprių...“ – šyptelėjo sūnus.

Tikriausiai todėl, kad ši šeima niekada nebuvo abejinga kitų bėdoms, vepriškiai užjaučia juos ir jų nelaimės valandą.

„Pirmadienį niekas nepraėjo ir nepravažiavo pro šalį nesustojęs ir nepaklausęs, kokios pagalbos mums reikėtų, kuo galėtų padėti. O seniūnė ir bendruomenės pirmininkė atskubėjo tuoj po gaisro, sekmadienį“, – dėkingumo Veprių žmonėms neslėpė padegėlių sūnus.

Pakvietė į savo namus

Po gaisro šeima liko be pastogės. Tačiau seniūnijos ir bendruomenės pastangomis operatyviai pasirūpinta, kur Jurenkovai galėtų apsigyventi, kol bus remontuojamas jų namelis. Šeimai suteiktos gyvenamosios patalpos bendruomenės namuose.

„Aišku, tėvukams vietos būtų užtekę ir mūsų su sese namuose. Bet mama, nors ir pensininkė, dar dirba. Ji – mokyklos-daugiafunkcio centro virėja. Nors dirbti nelengva, bet išeiti iš darbo kol kas dar nenorėtų. Ypač dabar, kai taip reikalingas kiekvienas euras. Jei ji gyventų Ukmergėje, anksti ryte pasiekti darbą Vepriuose būtų sudėtinga“, – pripažino Eimantas.

Todėl Z. Jurenkovienę į savo namus laikinai pagyventi pakvietė ir ją šiuo sunkiu laikotarpiu labai palaiko taip pat mokykloje dirbanti Janina Pečeliūnienė. Jos abi – ne tik geros pažįstamos, bet ir Vepriuose garsios kulinarės.

Vepriškiai neliko abejingi

Seniūnė D. Radzevičienė pasakojo, kad pasitarus su bendruomenės pirmininke Aldona Medoniene, vepriškius paragino padėti nelaimės ištiktai šeimai. Paremti galima atvykus į seniūniją arba Veprių biblioteką.

„Žmonės neliko abejingi kvietimui ir noriai aukoja. Kiekvienas duoda kiek gali – nukentėjusiesiems reikšminga bet kokia parama. Taip pat pasirūpinsime, kad būtų nemokamai išvežtos po gaisro susidariusios specifinės atliekos. Be to, šeima galės teikti prašymą vienkartinei kompensacijai, kuri skiriama nukentėjus nuo gaisro“, – sakė seniūnė.

Savivaldybės tarybos sprendimu, nukentėjusiems nuo gaisro skiriama tikslinė vienkartinė pašalpa, kurios dydis – nuo 390 iki 1 560 Eur. Suma, kurią skiria komisija, priklauso nuo šeimos gaunamų pajamų bei patirtų nuostolių.

„Patys nebuvo įvykių stebėtojai“

Ir seniūnė, ir bendruomenės pirmininkė paminėjo, jog Jurenkovų šeima nebuvo pasyvūs įvykių Vepriuose stebėtojai. Jie noriai dalyvaudavo visuose renginiuose, netgi prisidėdavo prie jų organizavimo.

„Leonas vaidino, Zita visiems žinoma kaip puiki šeimininkė“, – sakė A. Medonienė.

Anot bendruomenės pirmininkės, taip pat iniciatyvos pagelbėti nuo gaisro nukentėjusiems Jurenkovams ėmėsi Geldutės gatvės gyventojai, Veprių mokyklos-daugiafunkcio centro kolektyvas.

„Nuo gaisro žmonės Vepriuose nukenčia ne pirmą kartą. Ir ankstesniais atvejais, ir dabar gyventojai nukentėjusių nepalieka bėdoje vienų“, – pripažino bendruomenės pirmininkė.

Jos teigimu, dabar didžiausią nerimą kelia Leono sveikata ir Zitos emocinė būklė. Moteris ypač sunkiai išgyvena nelaimę, jai taip pat prireikė ir medikų pagalbos. Šiuo metu jai šiek tiek užsimiršti, numalšinti skausmą padeda darbas valgykloje.

Nereikia tik rūbų

Paklausti, kokia parama šeimai labiausiai būtų reikalinga, Jurenkovų vaikai sutartinai nusišypso: „Nereikia tik rūbų! Jais pasirūpinsime patys. Tačiau ne pro šalį būtų statybinės medžiagos, reikėtų baldų, buitinės technikos...“

E. Jurenkovas viliasi, kad pačių pastangomis ir geriems žmonėms padedant tėvų namus vis tik pavyks atstatyti.

„Labai tikimės, kad tėvukai senatvę leis Vepriuose – mums visiems artimame ir brangiame krašte“, – atsisveikindamas užsiminė Eimantas.

AUTORĖS nuotraukos

 

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Saulius :
    Leonidai, paskambink 8 618 48308. Buves bendradarbis
  • MANTAS .D :
    stipribes

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas