Keliavome į Pakruojo dvarą

Zita GRINCEVIČIENĖ

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA) Ukmergės skyriaus nariai lankėsi Pakruojo dvare. Už šią kelionę esame dėkingi Genovaitei Navikienei ir Janinai Kuprijaškinai, kurios dalyvavo nevyriausybinių organizacijų projektinėje veikloje. Gautos lėšos leido mums pakeliauti, pabėgti nuo kasdienybės, susitikti su draugais ir daug įdomaus pamatyti bei sužinoti.

Pakruojyje prie dvaro vartų mūsų laukė LPŽA Pakruojo skyriaus pirmininkė Rūta Pacevičienė. Ji trumpai mus papasakojo, kad Pakruojo dvaras – didžiausia Lietuvoje iki šių dienų išlikusi vokiečių valdyta dvaro sodyba. Čia, kur naujam gyvenimui prikelti 26 pastatai, kiekvieną savaitgalį vyksta Gyvojo muziejaus programa, jos metu atkuriama 19 a. pabaigos-20 a. pradžios dvaro kasdienybė.

Pažintį su dvaru pradėjome nuo ūkio dirbtuvių, kur apžiūrėjome senovinę žemės ūkio techniką, transporto priemones. Eidami toliau išvydome gėlių skulptūras, įvairias kompozicijas. Apsilankėme pas darbščiuosius dvaro amatininkus. Vilnos vėlėja iš spalvingos vilnos velia gėlių žiedus, namų puošmenas ir aksesuarus. Parfumerė gamina rožių vandenį ir kitokius purškalus. Pasigrožėjome konkurso

„Žiedų valdovai 2020“ metu sukurtomis gėlių kompozicijomis. Pažvelgėme į Viljamo Šekspyro veidrodžius, kur galėjome išvysti ir save tarp žymių dramaturgo frazių. Apžiūrėjome ekspoziciją ,,Myliu žirgą“ ir buvome nustebinti eksponatų gausa bei įvairove, kuriuos surinko viena šeima.

Nepastebimai prabėgo laikas. Gluosnio kavinėje mūsų laukė pietūs. Prie stalo padėkojome Pakruojo skyriaus pirmininkei R. Pacevičienei už šilumą ir už laiką, praleistą su mumis. Dalijomės įspūdžiais, aptarėme tolimesnius darbus. Į Ukmergę grįžome su gera nuotaika, žinių bagažu, maloniai pabendravę po ilgo nesimatymo.

V. Petrunino nuotrauka