Apsilankėme Vilniaus požemiuose

Aldona KALESNIKIENĖ

Tęsiant tradicijas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo narių grupė liepos pabaigoje lankėsi Vilniuje. Šįsyk kelionės tikslas buvo Signatarų namai, Katedros požemiai ir gintaro muziejus-galerija. Ukmergiškius po požemius lydėjo ir apie Lietuvos valstybingumo pradininkų likimus pasakojo gidė Audronė.

Katedra. Arkikatedra. Arkikatedra bazilika. Šis įvairiai vadinamas pastatas, kurio tikras ir pilnas pavadinimas yra Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, stovi to paties pavadinimo aikštėje, šalia atgimusių Valdovų rūmų.

Šimtai miestiečių ir sostinės svečių kasdien praeina pro šį pastatą, skiria pasimatymus prie Varpinės bokšto, skuba į Katedros aikštėje vykstančius koncertus ar renginius, tačiau net nesusimąsto apie tai, kad čia pat, keliolika metrų toliau ir keliais metrais giliau glūdi visiškai kitoks, nepažintas, laiko mažai paliestas pasaulis – garsieji Katedros požemiai.

Katedros požemiai – garsių LDK didikų, valdovų, katedros vyskupų ir jų pagalbininkų, kapitulos narių ir kitų asmenų, savo veikla prisidėjusių prie Lietuvos, kaip valstybės, atsiradimo, laidojimo vieta. Moderni ekspozicija pristato laidojimo tradicijas, archeologinių tyrinėjimų metu rastus radinius, paties statinio istoriją. Visi ekspozicijai pritaikyti rūsiai (išskyrus valdovų mauzoliejų) yra po XV–XVI a. susiformavusiu katedros pastatu.

Ukmergės tremtinių dėmesį patraukė slaptoji karalių kripta, valdovų mauzoliejus, kuriame ilsisi garsiosios Barboros Radvilaitės palaikai, freska, pripažinta vienu seniausių sieninės tapybos pavyzdžių Lietuvoje. Ekskursijos pradžioje požemių lankytojus pasitinka žaismingos istorinės rekonstrukcijos, pristatančios Vilniaus katedros ir varpinės pastatų kaitą nuo XIII a. iki šių dienų. Vaikščiodami po požemius pajutome praėjusių laikų didingumą ir šlovę.

Katedros požemiai išsiskiria savo ypatinga atmosfera, kuri paveikė ir ukmergiškius. Galbūt tam įtakos turi tai, kad požemiai niekada nebuvo naudojami blogiems tikslams. Visada čia buvo ramybės ir susikaupimo vieta.

Tad jeigu dar nebuvote Katedros požemiuose, nuvykę į sostinę apsilankykite juose. Neabejotinai apie Lietuvos istoriją sužinosite naujų, iki šiol dar nelabai girdėtų dalykų.

Kitas mūsų lankytas objektas – Gintaro muziejus-galerija, įkurta 1998 metais XVII a. senovinio pastato rūsyje. Čia ekskursijos dalyviai, vedami gidės, sužinojo daug naujo ir įdomaus apie 50 milijonų metų senumo Baltijos gintarą: jo atsiradimo istoriją, natūralias formas bei plačią gintaro spalvų gamą.

Toliau mūsų maršrutas tęsėsi į Signatarų namus – Lietuvos nepriklausomybės ir Laisvės simbolį. Artėjant Baltijos kelio 30-mečiui, turime žinoti mūsų Tėvynės Nepriklausomybės kūrėjų vardus ir jų darbus.

Signatarų namai – istorijos ir architektūros paminklas, kuriame 1918 metų vasario 16 dieną buvo pasirašytas Nepriklausomos Lietuvos Valstybės Atkūrimo Aktas. Signatarų namų ekspozicijos skirtos XX a. pradžios tautinio atgimimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo istorijai, Vasario 16-osios Akto signatarams.

Šiuo metu Signatarų namuose eksponuojamas Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve prof. Liudo Mažylio surastas notifikacijos dokumentas apie Lietuvos Tarybos 1918 metų vasario 16-ąją pasirašytą Aktą.

Signatarų namuose ekspozicijoje klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo.

Su gera nuotaika ir pilni įspūdžių LPKTS Ukmergės filialo nariai grįžo namo, laukdami kitų išvykų.

Mus remia: