Naujasis Deltuvos seniūnas – veiklus ir azartiškas žmogus

Jau beveik mėnesį Deltuvos seniūnijoje darbuojasi naujas žmogus – Gintaras Radzevičius. Naujoko pareigos čia – ne eilinės. Vyras nuo liepos 15 dienos dirba seniūnijos seniūnu. Kas jis toks? Iš kur kilęs? Ką mėgsta veikti laisvalaikiu?

Ilgamečiam Deltuvos seniūnijos seniūnui Salvijui Stimburiui pakilus karjeros laipteliais ir tapus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėju, teko ieškoti, kas jį pakeis. Dalyvauti savivaldybės paskelbtame konkurse šioms pareigoms užimti norą pareiškė trys pretendentai. Tačiau dėl seniūno kėdės varžytis neprireikė – į konkursą atvyko vienintelis G. Radzevičius.

Deltuva – ne svetima

Deltuviškiams naujasis seniūnas gerai pažįstamas. Jis šiame miestelyje augo, baigė vidurinę mokyklą. G. Radzevičius studijavo Kaune. Įstojo į tuometinę Žemės ūkio akademiją, kuri jam besimokant pervadinta į Lietuvos žemės ūkio universitetą. Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete vyras baigė inžinieriaus hidrotechniko studijas.
Mokslų metu G. Radzevičiui teko pabūti užsienyje. 1996-aisiais jis darbavosi Anglijoje, 1997-aisiais Švedijoje, dar po metų vėl kelis mėnesius praleido Anglijoje. „Švedijoje skyniau agurkus šiltnamiuose ir prižiūrėjau ūkininko žirgus“, – prisiminimais dalijasi jis. Baigęs mokslus G. Radzevičius suprato, kad jo vieta yra Lietuvoje, ir nusprendė ateitį kurtis tėvynėje.

Iki šiol deltuviškis dirbo kelių tiesimo srityje. Keturiolika metų jis darbavosi Molėtuose įsikūrusioje įmonėje. Ten nuo meistro žingsnis po žingsnio, atsidavimo ir pastangų dėka, tapo įmonės kelių tiesimo padalinio vadovu. Vėliau karjera nuvedė į kitą įmonę, kurioje praleido dvejus metus, kol galų gale nusprendė savo turimas žinias išbandyti versle. Su kolega jis įkūrė įmonę, kuriai iki šiol vadovavo.

Atėjo laikas permainoms

Seniūnas sako, kad panoro atnaujinti savo veiklą iš esmės. „Manau, kad žmogus turi keistis pats ir keisti savo užsiėmimą. Paslapčių mano ankstesnėje veikloje nebeliko. Viskas buvo žinoma, problemos visuomet tos pačios“, – teigė jis.

Anot pašnekovo, naujoji darbo vietos specifika jo nenustebino. Ji nėra labai nutolusi nuo gamybinių klausimų, su kuriais tekdavo susidurti senajame darbe. Seniūnijos administravimas, žmogiškųjų išteklių paskirstymas, želdynų ir kelių priežiūra, anot seniūno, jam nebus naujiena. Pagrindinė naujovė – socialinis darbas. G. Radzevičius patirties įgaus bendraudamas su socialinės rizikos šeimomis, garbaus amžiaus seniūnijos gyventojais.

Iššūkiai negąsdina

Naujajam seniūnui įsilieti į naujas pareigas padeda ir šiltai jį sutikęs kolektyvas. „Visi draugiški, leidžia man apsiprasti naujoje vietoje, pernelyg nespaudžia“, – sako jis. Taip pat vyras pažymi ir tai, kad dabar jam tenka susidurti su šiek tiek neįprastu dalyku. Anot jo, iki šiol visą gyvenimą dirbo vyriškame kolektyve. Šiandien jo darbinėje aplinkoje vyrauja moterys. „Tarp vyrų bendravimas kitoks, tiesmukiškesnis. Dabar kartais tenka ir pagalvoti, kaip teisingai išreikšti mintį“, – juokiasi seniūnas.

G. Radzevičius dėkingas prieš tai seniūno pareigas užėmusiam S. Stimburiui: „Jis viską sutvarkė taip, kad seniūnijoje beveik nėra jokių didesnių problemų.“ Abu vyrai seniūnijos reikalus aptaria iki šiol. Naujojo vadovo teigimu, su S. Stimburiu jie susiskambina kartą per savaitę ir jis niekados neatsisako padėti.

Sėkmingų S. Stimburio darbo rezultatų aukštai iškelta kartelė G. Radzevičiaus negąsdina. „Turiu į ką lygiuotis. Jis čia padarė labai daug, tačiau turiu ir savo požiūrį į darbą. Nesistengsiu jo kopijuoti“, – sakė vyriškis.

Nors seniūnija sparčiai juda į priekį, padirbėti yra kur. Kaip sako G. Radzevičius, Deltuvos seniūnija nėra vien tik Deltuva. Tai ir aplinkui esančios gyvenvietės. Dainavoje reikia tvarkyti daugiabučių namų administravimo, aplinkos sutvarkymo problemas. Naujasis vadovas tikisi, kad sulaukus investicinių projektų pavyks pagražinti Dainavą. „Ten bus ką veikti“, – sako jis.

Reikia pasirūpinti ir Jakutiškių biblioteka. Ji įsikūrusi labai prastos būklės pastate. Anot seniūno, biblioteka – labai svarbi miestelio dalis, kurioje sau vietos gali rasti ir sunkiau besiverčiančių šeimų vaikai. Čia įrengti kompiuteriai, jaunimas renkasi, žaidžia, o darbuotojos jiems ir arbatos išverda, ir bandele pavaišina. Todėl, pasak G. Radzevičiaus, tokiais taškais būtina ypač rūpintis.

Norėdamas artimiau susipažinti su gyventojais, seniūnas organizuoja susitikimus. Neseniai jie vyko Jonuškuose, Jakutiškiuose, Dainavoje. Su vietiniais aptariamos esamos problemos ir galimi jų sprendimo būdai.

G. Radzevičiaus aistra – žirgai. Asmeninio archyvo nuotr.

Laisvalaikis – turiningas

Atradęs laisvesnę minutę naujasis Deltuvos seniūnas stengiasi praleisti su šeima. Visą likusį laiką vyras skiria savo pomėgiams. Jų jis turi tikrai daug.

G. Radzevičius gerai yra pažįstamas žirgų lenktynių mėgėjams. Vyriškis priklauso Lenktyninių žirgų lygai, turi licenciją ir yra vadeliotojas. Paklaustas apie savo pasiekimus šiame sporte, vyras šypsosi: „Kartais pasiseka išlošti, kartais ne.“

Lietuvoje žirgininkų sporte retas žmogus ateina iš šalies. Ne išimtis yra ir Gintaras. Vyro tėvas yra veterinaras, auginantis ir treniruojantis žirgus. Būtent jis vaikystėje sūnų vežiodavosi į lenktynes.

Pats Deltuvos seniūnas tikina mokantis žirgus kaustyti, o treniruoti juos randantis laiko tik savaitgaliais. „Seniūnijoje turime vieną labai azartišką pagalbininką, kuris geranoriškai, būdamas pensininkas ir turėdamas laisvo laiko, sutinka mūsų žirgus treniruoti. Jo dėka mes pasiekiame gerų rezultatų lenktynėse“, –džiaugėsi pagalbininku ir tikino, kad be padėjėjų į lenktynes vyktų tik kaip žiūrovas.

Kitas Gintaro hobis – medžioklė. Jis priklauso medžiotojų klubui „Laičiai“. Šiam savo pomėgiui, sako, atiduodantis daug vakarų. „Medžioklėje mane supa labai gerų draugų kompanija“, – pasidžiaugė Gintaras. Seniūnas augina ir šunis. Kaip tikram medžiotojui pridera, jie yra skirti medžioklei. Keturkojai augintiniai apmokyti sekti kraujo pėdsakais. Turėdamas tokius keturkojus vyriškis teigia neatsisakantis padėti ieškoti sužeisto žvėries ir kitiems medžiotojams.

Atėjus ilgiems žiemos vakarams G. Radzevičius pasineria į dar vieną savo pamėgtą veiklą – žaidimą kortomis. Gintaras priklauso stalo žaidimo klubui „Taktika“, kurį įkūrė jo kaimynas, Deltuvos seniūnaitis Vidmantas Ziezis. Stalo žaidimų mėgėjai susirenka du kartus per savaitę. Mėgiamas jų žaidimas – King‘as. Tai yra kortų žaidimas, kurio viena partija trunka apie tris valandas. Jis susideda iš keturiasdešimties žaidimų ir reikalauja gerų skaičiavimo ir atminties įgūdžių bei loginio mąstymo. Šis užsiėmimas Ukmergėje populiarus kone vien tarp šaškininkų ir šachmatininkų. „Aš nelošiu šaškėmis, bet lošiu kortomis“, – sako pašnekovas. Nors daug kas mano, jog kortos yra negarbingas užsiėmimas, seniūno teigimu, nežaidę King‘o nesupras, kas tai yra. Šis žaidimas netgi buvo įtrauktas į šių metų Deltuvos žolinių spartakiadą. Rungtyje savo jėgas išbandė ir G. Radzevičius, kuriam pavyko įveikti visus varžovus ir tapti nugalėtoju.

Gali kilti klausimas, kaip tiek daug veiklų turintis žmogus viską suspėja. Bet pašnekovas to nesureikšmina: „Nemažai metų dirbau privačiame versle, norėdamas ten pasiekti gerų rezultatų darbe užtrukdavau ir daugiau nei po aštuonias valandas, todėl nesuprantu žmonių, kurie sako, jog neturi kam nors laiko. Jie tiesiog nemoka planuoti savo veiklų.“ Anot seniūno, jis norėtų užsiimti ir dar daugiau kuo, tačiau dėl ir taip jau didelio užimtumo to daryti nedrįsta.

Neabejingas ir vykstančioms olimpinėms žaidynėms

Gintaras, kaip ir dauguma viso pasaulio žmonių, gyvena olimpinių žaidynių ritmu. „Esu labai azartiškas ir kai tik galiu, visada stebiu sporto varžybas“, – sako jis. Vyras tikina pratęs keltis anksti ir pirmas dalykas, ką jis padaro – įsijungęs televizorių sužino visas sporto naujienas.

Deltuviškis seka visų Lietuvos olimpiečių rezultatus. Jis teigia, kad į sportą žiūri kitomis akimis, nes ir pats tuo užsiima. Anot Gintaro, pralaimėjimai ar nesėkmės nėra toks blogas dalykas, kaip kartais atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Pralaimėjimai užgrūdina ir skatina tobulėti“, – įsitikinęs jis.