„Eskizuose“ – pažintis su Vaitkuškio dvaro rūmais, grafų Kosakovskių šeima, Pašilės bažnyčia

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Baigiantis metams skaitytojus pasiekė naujas, jau trisdešimt pirmas, Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ numeris. Ukmergės kultūros fondo leidinį tradiciškai sudaro skyriai „Ištakos“, „Įžvalgos“ ir „Raiška“. Pirmi du skyriai skirti apžvelgti buvusį Vaitkuškio dvarą ir bažnyčią, pristatyti grafų Kosakovskių šeimos atstovus, taip pat jų bibliotekas ir archyvus.

Naujasis almanachas gausiai iliustruotas – spausdinamos nuotraukos, piešiniai.

Skyrius „Ištakos“ pradedamas istoriko Sauliaus Sarcevičiaus apžvalga „Vaitkuškio rūmai“. Autorius, remdamasis Vaitkuškio dvaro dokumentais, kurie išlikę įvairiuose Lietuvos archyvuose, išsamiai aprašo rūmus, kaip architektūros paminklą, jų statybas, interjerą. Publikacijoje pateikiama nemažai žinių apie Korvinų-Kosakovskių tėvonijos praeitį. Pasakojimas iliustruojamas archyvo ir dabartinėmis nuotraukomis.

Dalios Narkevičiūtės straipsnyje „Vaitkuškio dvaro architektūrinė stilistika. Istorija, kultūrinė situacija“ pasakojama grafų Kosakovskių šeimos istorija, minimi įvykiai, kurie šiuos didikus „atvedė prie lietuviško Vaitkuškio dvaro ir lenkiškos kultūros giminės susiliejimo“. Taip pat autorė išsamiai aprašo Vaitkuškio dvaro rūmų architektūros stilistiką.

Ramūnė Buikauskienė savo straipsnyje supažindina su vyskupu Jonu Nepomuku Kosakovskiu – kurčiųjų švietimo Lietuvoje pradininku.

Vaitkuškio rūmai. Iš Stanislovo Felikso Korvin Kosakovskio akvarelės perpieštas rūmų vaizdas, 1869 m.

Almanache publikuojamas 1791 metų Vaitkuškio bažnyčios šventinimo pamokslas, pasakytas iškilmėse Vaitkuškyje, „paveldimame dvare, priklausančiame Jo malonybėms Mykolui ir Barborai-Zybergaitei Kosakovskiams, Vitebsko vaivadoms“. Kalbą 1791 metų rugpjūčio 15 dieną šventinant bažnyčią Vaitkuškyje sakė Vilniaus vyskupijos prelatas, administratorius, kunigas Jonas Nepomukas Kosakovskis.

Teresa Mackevič straipsnyje „Šaltinių liudijimai apie grafų Kosakovskių bibliotekas ir archyvus“ pateikia naujų, dar neskelbtų faktų, fiksuotų Vaitkuškio ir Lyduokių dvarų rankraštiniuose dokumentuose, saugomuose Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.

„Ištirtuose dokumentuose pateikti faktai rodo, kad Kosakovskiai, kaip ir kiti Lietuvos didikai, kurdami savo rezidencijas, didelį dėmesį kreipė ir kultūrinėms reikmėms, skirdavo patalpas bibliotekų ir archyvinių dokumentų rinkiniams, intensyviai juos komplektavo, tvarkė, publikavo“, pažymi straipsnio autorė T. Mackevič.

Rimos Dirsytės publikacijoje „Kosakovskių šeimos archyvas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje“ pristatoma gausi didikų giminės archyvinė medžiaga. Tai Kosakovskių šeimos ir giminės biografinė medžiaga; Kosakovskių atsiminimai, literatūriniai bandymai, užrašai; Kosakovskių visuomeninės veiklos dokumentai; šeimos ir giminės korespondencija; dvarų ir kito nekilnojamojo turto dokumentai; Daugėlų valdos dokumentai; Kosakovskių ikonografija.

Almanacho redaktorius Vytautas Česnaitis publikacijoje „Pašilės bažnyčios Dievo apveizdos“ atskleidžia Vaitkuškio rezidencijos ir jos buvusių satelitų, taip pat Pašilėje pastatytų maldos namų paslaptis bei legendas.

Taip pat almanache spausdinami Reginos Kontautaitės-Gaučienės prisiminimai apie Korvinus Kosakovskius.

Skyriuje „Įžvalgos“ V. Česnaitis pasakoja apie Mackelų šeimos likimus bei Algirdą Kubiliūną, Sigita Astikienė supažindina su Jakutiškių mokyklos istorijos fragmentais, Alfas Pakėnas dalijasi prisiminimais apie tuometės Deltuvos vidurinės mokyklos mokytojus – Marijoną Bakšienę, Angelę Valušienę, Onutę Bakšienę, Povilą ir Joną Bakšius, Stefaniją Pakštaitienę. Spausdinami istorikės, poetės, dailininkės Danutės Vaskelaitės prisiminimai bei poezija, jos kūrybą pristato Raminta Sidabraitė. Taip pat publikuojami Monikos Blauzdienės eilėraščiai, skirti Želvai, Leonoros Jankeliūnienė pamąstymai, Vytauto Jancikevičiaus „Palaukim balandžio vaivorykštės“.

Vilius Radzevičius supažindina su archeologu iš Ukmergės krašto Vytautu Daugudžiu, Kęstutis Česnaitis prisimena šviesios atminties fotografę Reginą Černiauskaitę Mackelienę.

Mus remia: