Ypač skaudūs gamtos stichijos padariniai matyti Vaižganto kapinėse.

Aktualijos, Naujausi

Sutvarkyti po siautusios stichijos miestą savaitės neužteks

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Savaitgalį per Lietuvą nusiritusi viena stipriausių pastarųjų metų vasaros audrų paliko ne tik išvartytų ir nulaužtų medžių, apgadintų stogų, nutrūkusių elektros linijų vaizdus, bet ir vis ryškėjantį nuostolių mastą. Stichija ne tik pridarė materialinės žalos, bet didelėje šalies dalyje sutrikdė kasdienį gyvenimą. Ne išimtis – ir Ukmergės miestas bei rajonas.

Pirmadienį „Gimtosios žemės“ kalbintas rajono savivaldybės meras Darius Varnas sakė, kad siautusios stichijos padariniai jaučiami visame rajone – tiek mieste, tiek seniūnijose.

Dabar būtų dar sunku pasakyti, kurias rajono vietoves labiausiai nusiaubė kilusi audra. Tačiau rajono vadovas patikino, kad tiek miestą tvarkanti UAB „Ukmergės paslauga“, tiek visos seniūnijos į padarinių likvidavimą įsijungė dar sekmadienį. Pirmiausia buvo atlaisvinami nepravažiuojami keliai. Nuo pirmadienio intensyviai imtasi kitų tvarkymo darbų.

Dar sekmadienį prabilta, jog šalyje būtina skelbti ekstremalią situaciją. Taip pat apie tai paskelbė Kazlų Rūdos savivaldybės meras. Paklaustas, ar svarstoma galimybė Ukmergės rajone skelbti ekstremalią situaciją, D. Varnas patikino, jog tokios būtinybės tik-rai nėra.

Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė pasakojo, kad nuo audros gerokai kliuvo visoms miesto kapinėms. Ypač skaudūs gamtos stichijos padariniai matyti Vaižganto kapinėse. Čia nuversti du didžiuliai klevai. Griūdami medžiai kliudė kelis paminklus, nukentėjo antkapiai, tvorelės.

Seniūnas prisiminė, jog prieš keletą metų šiose kapinėse buvo atlikta želdinių inventorizacija. Pavojų kėlę senieji medžiai buvo nupjauti. Tačiau praėjus vos keleriems metams stipraus vėjo čia augę klevai neatlaikė.

„Medžių, taip pat ir senų – pilnas visas Ukmergės miestas. Baiminantis galimos nelaimės, jų visų neišpjausi. Tačiau negalima teigti, jog medžiai Ukmergėje palikti likimo valiai. Kaip žinia, norint nupjauti medį, būtinas leidimas. Jis išduodamas tik laikantis nustatytos tvarkos…“ – mintimis dalijosi miesto seniūnas.

Pasak Ž. Dirsės, sutvarkyti visą miestą po siautusios audros šią savaitę nepavyks: „Aišku, darbų sparta labai priklausys nuo gamtos sąlygų. Manau, kad per šią savaitę atliksime svarbiausius darbus, pašalinsime nuvirtusius didžiuosius medžius, pagelbėsime gyventojams, kurie kreipėsi pagalbos į seniūniją… Šlavimo darbai, šakų išvežimas nusikels į kitą savaitę“.

Draudikų duomenimis, pranešimų apie žalą gauta iš visų šalies regionų, o bendra registruotų nuostolių suma jau perkopė 2 mln. eurų ir gali augti iki 3 mln. eurų. Labiausiai nukentėjusiomis vietovėmis įvardijami Kauno ir Vilniaus miestai bei rajonai, taip pat Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Utenos ir Klaipėdos rajonų savivaldybės.

Elektros tiekimo sutrikimai skaudžiausiai kirto Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionams: piko metu be elektros buvo daugiau kaip 268 tūkst. klientų, o pirmadienio rytą jos vis dar neturėjo apie 129 tūkst. vartotojų, daugiausia Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse.

Kiek Ukmergės rajono gyventojų patyrė elektros tiekimo sutrikimus konkrečiau sužinoti pirmadienį nepavyko – į redakcijos pateiktus klausimus ESO neatsakė.

ESO tinklapyje nurodyta, kad Ukmergės rajono savivaldybėje atkurti elektros tiekimą  planuojama rugpjūčio 27 dieną.

Pirmadienį Vyriausybėje vykusiame tarpinstituciniame pasitarime ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, jog šeštadienį visoje šalyje siautusi audra išryškino įsisenėjusias problemas ir ateityje reikės esminių pokyčių: „Šiuo metu būtina sutelkti visus reikalingus pajėgumus į elektros tinklo ir ryšio paslaugų atstatymą ten, kur išlieka sutrikimai. Gyventojų saugumas ir bazinių paslaugų užtikrinimas yra prioritetas, taip pat prašau kantrybės ir supratingumo itin dideliu krūviu dirbančioms tarnyboms, likviduojančioms didžiausios per kelis dešimtmečius audros padarinius. Tačiau audra apnuogino senas problemas, kurios nebuvo sprendžiamos ir dėl to turime dabartinę situaciją. Tą ir pasakiau šiandien tarnybų vadovams – situacija netenkina, susitvarkius su audros padariniais turėsime grįžti su strateginiais sprendimais, kaip stiprinti nepertraukiamo elektros tiekimo saugumą.“

Dainiaus VYTO nuotraukos

Palikite komentarą apie straipsnį

  • ? :
    Manyčiau atlyginti už paminklų ir tvorelių tvarkymą turėtų tas kieno parašas po medžių inventorizacijos aktu,kad medžiai yra saugūs. Kodėl kažkas kitas turi mokėti dėl kažkokio biurokrato nekompetencijos? Lai pats iš savo kišenės susimoka - gal žinos kaip pavojingus medžius vertinti "iš akies" ir už tai gauti atlyginimą.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas