Ugniagesys gelbėtojas garsina gimtuosius Lyduokius

Loreta EŽERSKYTĖ

Lyduokių moterų informacijos ir užimtumo klubas kartu su Lyduokių seniūnija surengė susitikimą su kraštiečiu ugniagesiu gelbėtoju Mindaugu Kadelsku, vidaus tarnybos kapitonu, atliekančiu Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininko pareigas, neseniai grįžusiu iš tarptautinės gelbėjimo operacijos Venesueloje.

„Lyduokiečių Laimos ir Alvydo Kadelskų šeima mūsų kraštą pirmą kartą išgarsino 1991 metų balandį, kai susilaukė trynukų – sūnų Gedimino, Kęstučio ir Mindaugo. Tai mums visiems buvo didelis įvykis. Kadelskų sūnūs – pirmasis trejetukas Ukmergės rajone Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę. Praėjus 35-eriems metams Lyduokius garsina vienas iš sūnų – savanoris gelbėtojas Mindaugas“, – su pasididžiavimu kalbėjo Lyduokių moterų informacijos ir užimtumo klubo vadovė Vida Meliūkštienė.

M. Kadelskas su susitikimo Lyduokiuose dalyviais.

Į gelbėjimo misiją išvyko ir Lietuvos komanda

Birželio 24 d. Venesuelą sukrėtė du itin stiprūs – 7,2 ir 7,5 balo – žemės drebėjimai. Stichija nusinešė daugiau kaip tūkstantį gyvybių, sugriovė ar smarkiai apgadino šimtus pastatų, o pagalbos prireikė milijonams gyventojų. Teigiama, jog ši nelaimė buvo viena didžiausių Pietų Amerikoje per pastaruosius dešimtmečius.

Laikraštyje jau rašėme, kad į tarptautinę gelbėjimo operaciją kartu su kitų šalių specialistais įsitraukė ir Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai bei medikai. Misijos tikslas buvo padėti tarptautinėms gelbėjimo pajėgoms ieškoti po griuvėsiais įstrigusių žmonių, vykdyti gelbėjimo darbus ir teikti skubiąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems.

Į misiją buvo išsiųsta Lietuvos tarptautinė paieškos ir gelbėjimo komanda (LERT) bei Ekstremalių situacijų medicinos komanda (EMT).

LERT (angl. Lithuanian Emergency Response Team arba Lietuvos tarptautinės pagalbos teikimo komanda) – tai Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos suburta aukštos parengties komanda, skirta padėti kitoms valstybėms didelių nelaimių metu. Ji veikia pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir vadovaujasi tarptautiniais INSARAG (Jungtinių Tautų Tarptautinės paieškos ir gelbėjimo patariamosios grupės) standartais.

LERT sudarė 24 specialistai: 20 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, 2 Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologai su tarnybiniais šunimis ir 2 medikai. Šioje komandoje ir dirbo ukmergiškis M. Kadelskas, priešgaisrinėje tarnyboje skaičiuojantis jau keturioliktus metus.

Pasirengimas tokiai misijai trunka ne kelias savaites, o vyksta nuolat. Komandos nariai reguliariai dalyvauja tarptautinėse pratybose.

„Gavus pranešimą, kad formuojama gelbėtojų komanda vykti į Venesuelą, apsispręsti dėl vykimo reikėjo labai greitai. Man dvejonių nebuvo“, – sakė Mindaugas.

M. Kadelskui ši tarptautinė gelbėjimo operacija – pirma.

Gelbėtojai gabenosi ir visą įrangą

Ukmergiškis pasakojo, kad birželio 28-ąją iš Vilniaus Lietuvos tarptautinės pagalbos teikimo komanda autobusu išvyko į Vokietiją. Tuo pačiu maršrutu Lietuvos kariuomenės sunkvežimiais buvo gabenama daugiau kaip 20 tonų specializuotos gelbėjimo įrangos, humanitarinės pagalbos ir kitų būtiniausių išteklių.

„Įprasta, kad LERT vyksta visiškai apsirūpinusi savo įranga. Į Venesuelą vežėmės hidraulinę ir pneumatinę griovimo bei gelbėjimo įrangą, betono pjovimo ir gręžimo įrankius, paieškos kameras leidžiančius aptikti po griuvėsiais esančius žmones, elektros generatorius, ryšio priemones, palapines, maisto atsargas, vandens valymo priemones ir kitą stovyklos įrangą. Tarptautinėse operacijose svarbu, kad komanda bent pirmąsias dienas galėtų dirbti visiškai savarankiškai ir neapkrautų nelaimės ištiktos valstybės ištekliais“, – pažymėjo ugniagesys gelbėtojas.

Vokietijoje visas lietuvių krovinys buvo perkrautas į šios šalies karinių oro pajėgų lėktuvą, kuriuo komanda tęsė kelionę į Venesuelą.

Įsikūrė beisbolo stadione

Kelionė kariniu lėktuvu iš Vokietijos į Venesuelą truko apie 14 valandų. Atskridę Lietuvos gelbėtojai buvo nukreipti į Karibų jūros pakrante nusidriekusią, vieną labiausiai nukentėjusių La Gvairos valstiją.

„Apsistojome netoli sostinės Karakaso esančiame La Gvairos mieste. Mūsų stovyklavietė buvo įkurta beisbolo stadione, šalia jūros. Kadangi buvo labai karšta, komanda padalinta į du skyrius, vienas dirbo nuo ankstaus ryto iki pietų, kitas – nuo pietų iki vėlyvo vakaro“, – pasakojo gelbėtojas.

Jo teigimu, vaizdas, kurį išvydo Venesueloje, sukrėtė. Dauguma pastatų tarsi degtukų dėžutės gulėjo ant šono ir buvo sugriauti arba apgadinti. Prie gyvenamųjų namų gelbėtojus pasitiko vietos gyventojai, jie rodė, pasakojo, kur griuvėsiuose gali būti jų artimieji.

Lietuvos LERT komanda dirbo ten, kur reikėjo specializuotos paieškos griuvėsiuose. Gelbėtojai naudojo vaizdo paieškos kameras, hidraulinę gelbėjimo įrangą, taip pat kartu dirbo kinologai su tarnybiniais šunimis. Lygiagrečiai Lietuvos medikų komanda teikė skubiąją pagalbą nukentėjusiesiems ir padėjo vietos sveikatos priežiūros įstaigoms.

Pasak M. Kadelsko, tarptautinės paieškos ir gelbėjimo komandos nariai nuolat jautė vietos gyventojų dėkingumą ir pagarbą. Tai, dirbant sudėtingomis ir mums neįprastomis sąlygomis, teikė jiems stiprybės. Be abejo, ištverti pavojus ir sunkumus padėjo ir tai, kad visa Lietuvos gelbėtojų komanda buvo tarsi šeima – vieni kitus suprato iš pusės žodžio, palaikė.

Lietuvos komanda buvo tik viena tarptautinės pagalbos operacijos dalis. Kartu dirbo gelbėtojai iš Vietnamo, Izraelio, Italijos, Kolumbijos, kitų šalių, taip pat ir Venesuelos gelbėjimo tarnybos.

Tarptautinės pagalbos teikimo komandai teko dirbti ypatingomis sąlygomis.

„Prieš išvykdami į nelaimės zoną mes buvome repetavę pagrindinius scenarijus – nuo darbo sugriuvusiuose pastatuose iki tarptautinės operacijos valdymo ir bendradarbiavimo su kitų šalių komandomis. Dabar, po kelerių metų pratybų, tai galėjome išbandyti realiai. Be to, be papildomo pasirengimo mes galėjome kartu dirbti su kitų valstybių specialistais. Tai rodo, kokį aukštą profesinį lygį yra pasiekę mūsų gelbėtojai“, – sakė ukmergiškis.

Savo pasirinkimu neabejoja

Susitikimo su lyduokiečiais metu M. Kadelskui buvo pateiktas klausimas, kodėl jis pasirinko pavojų kupiną ugniagesio gelbėtojo profesiją.

„Kiek atsimenu nuo vaikystės, ugniagesiu gelbėtoju dirbo mano tėtis. Po to jis iš tarnybos buvo išėjęs, tačiau grįžo ir dirba iki šiol. Kiek anksčiau nei aš, šią profesiją pasirinko ir brolis Kęstutis. Jis po kelerių metų nusprendė pereiti į policiją ir dabar sėkmingai dirba ir gyvena Vilniuje. Matyt, tokios tarnybos pasirinkimas mums nebuvo atsitiktinis“, – svarstė Mindaugas ir pridūrė, jog savo pasirinkimu nenusivylė.

Pasak pašnekovo, ugniagesio gelbėtojo profesija nėra lengva, tačiau ji prasminga ir reikalinga: „Mūsų kasdienybė – gelbėti nelaimės ištiktus žmones, jiems padėti, tuo pačiu patarti, kaip išvengti nelaimių. Dirbdami šį darbą jaučiame, jog esame reikalingi, matome prasmę. Neatsitiktinai bendraudami su vaikais, moksleiviais, kviesdami juos į mūsų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą supažindiname su ugniagesio gelbėtojo profesija, skatiname jaunimą pasirinkti šią profesiją.

Džiaugiasi ir didžiuojasi

Lyduokiuose vykusio susitikimo metu susirinkusieji savo kraštiečiui pateikė nemažai klausimų. Jie teiravosi ne tik apie gelbėtojų darbą, bet ir Venesuelos gamtą, klimatą, žmones…

Seniūnas Virgilijus Andrukonis, dėkodamas M. Kadelskui už pasidalintus įspūdžius, pasidžiaugė, kad Lyduokiai gali didžiuotis turį gelbėjimo didvyrį.

Susitikimo organizatoriai Mindaugui įteikė gėlių, taip pat jam buvo perduota puokštė, skirta jo mamai, užauginusiai drąsų ir pilietišką sūnų.

Autorės ir M. Kadelsko asmeninio albumo nuotraukos