Dar vienas skveras pasipuošė naujais želdiniais

Antakalnio ir Vilniaus gatvių sankirtoje esančiame skvere pasodintos devynios dekoratyvinės katalpos. Šis želdynų atnaujinimo projektas įgyvendintas siekiant suteikti miestui daugiau žalumos, sukurti natūralų pavėsį ir vizualiai suminkštinti kietą judrios sankryžos aplinką.

Dekoratyvinės katalpos vertinamos dėl savo didelių, išraiškingų širdies formos lapų. Jos natūraliai formuoja tankų, kompaktišką, rutulišką vainiką, puikiai sulaiko saulės kaitrą ir yra itin atsparios miesto taršai bei sudėtingoms augimo sąlygoms.

Antakalnio ir Vilniaus gatvių sankirtoje esantis skveras ilgą laiką buvo tiesiog tuščia, kietos dangos apsupta žalia veja judrioje sankryžoje. Savivaldybė jį nusprendė sutvarkyti, sukurti natūralaus pavėsio salelę, kuri sulaikytų transporto taršą, dulkes ir kaitrą. Todėl čia suformuota jaukesnė žalioji zona praeiviams bei aplinkinių namų gyventojams.

Beje, praėjusių metų gegužę apželdintas atnaujintas Vytauto ir Vilniaus gatvių sankirtoje esantis skveras. Ten buvo pasodinti trys įspūdingi paprastieji skroblai. Kadangi medžiai į skverą atkeliavo jau subrendę (virš 25 metų amžiaus), jie iškart suformavo pilnavertį žaliosios erdvės vaizdą.

Vytauto ir Vilniaus gatvių skvere pasodinti skroblai.

Paprastieji skroblai Vytauto ir Vilniaus gatvių sankirtos skvere pasirinkti neatsitiktinai – tai vienas geriausių kraštovaizdžio architektų pasirinkimų reprezentacinėms miesto erdvėms. Skroblai itin gerai toleruoja transporto išmetamąsias dujas, dulkes ir dūmus, kas yra būtina judrioje gatvių sankirtoje. Jie turi stiprią, gilią šaknų sistemą, todėl yra atsparūs stipriems vėjo gūsiams ir lengviau pakenčia vasaros kaitrą bei šaligatvių įkaitimą.

Skroblai natūraliai formuoja labai tankią, kompaktišką lają. Vasarą jie sukuria nepermatomą žalią sieną ir puikų pavėsį, o rudenį nusidažo ryškia, estetiška geltona spalva. Net ir numetę lapus skroblai dekoratyviai atrodo žiemą dėl savo grakščių, tankių šakų struktūros ir lygios, pilkšvos žievės. Skroblas yra ta medžių rūšis, kuri geriausiai iš visų lietuviškų medžių toleruoja genėjimą. Šie medžiai buvo atvežti jau suformuoti,  o ateityje jų lają bus galima lengvai suvaldyti, kad jie neužstotų matomumo vairuotojams ir nesiektų miesto komunikacijų.

„G. ž.“ inform.

Dainiaus VYTO ir Vijolės IVANAUSKIENĖS nuotraukos