Varžų kaime atidengtas atminimo kryžius partizanams ir laisvės kovotojams

Aldona KALESNIKIENĖ

LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė

 

Birželio 12 dieną Pivonijos seniūnijos Varžų kaime įvyko iškilminga ir prasminga šventė – buvo pašventintas ir atidengtas naujai rekonstruotas ir pastatytas atminimo kryžius, skirtas Vyčio apygardos „Ąžuolo“ būrio partizanams, laisvės kovotojams ir visiems, kurie savo gyvenimą paaukojo dėl Lietuvos laisvės.

Tai buvo ne tik kryžiaus atidengimo ceremonija, bet ir jautrus istorijos, atminties bei pagarbos renginys, suvienijęs gausų būrį žmonių – tremtinius, politinius kalinius, šaulius, bendruomenės narius, rajono gyventojus ir svečius. Susirinkusieji tylos minute pagerbė žuvusiųjų atminimą, skambėjo patriotinės dainos, maldos ir prisiminimai.

Renginio organizatoriai ir svečiai.

Didžiausia padėka skiriama tautodailininkui Valentinui Butkui, kuris savo talentu, darbu ir nuoširdumu naujam gyvenimui prikėlė šį prasmingą kryžių. Jo rankomis sukurtas paminklas tapo ne tik istorijos ženklu, bet ir gyvu, laisvės kainą primenančiu simboliu ateities kartoms.

Kryžių iškilmingai pašventino Ukmergės dekanato dekanas, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas, kunigas Raimundas Kazaitis, kvietęs saugoti istorinę atmintį, gerbti savo krašto didvyrius ir perduoti jų pasiaukojimo istorijas jaunajai kartai.

Rajono savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis savo pasisakyme priminė partizanų ir laisvės kovotojų didvyrišką pasipriešinimą okupacijai, jų auką dėl nepriklausomos Lietuvos ir pareigą šiandieninei visuomenei saugoti istorinę tiesą bei puoselėti patriotiškumą.

Istorikas Vladas Kovarskas susirinkusiesiems išsamiai papasakojo apie Varžų kaime ir jo apylinkėse vykusias partizaninio pasipriešinimo kovas, čia gyvenusių laisvės kovotojų likimus bei jų reikšmę Lietuvos istorijai.

Rekonstruotą kryžių pašventino kunigas R. Kazaitis.

Dimisijos majoras Vidmantas Leščius akcentavo meilę Tėvynei, Lietuvos laisvės kovų prasmę ir partizanų auką. Jo žodžiai priminė, kad mūsų pareiga – išsaugoti istorinę atmintį ir perduoti ją ateinančioms kartoms.

Apie Varžų kaimo istoriją, jo žmones, tradicijas ir šiandien jau nykstančio kaimo atmintį, kuri gyva žmonių prisiminimuose ir tokiuose atminimo ženkluose, ypač jautriai kalbėjo Laičių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Vanda Vinckienė. Ji taip pat perskaitė 1945 m. gegužės 3 d. kovoje su NKVD kariuomene žuvusių partizanų, Varžų kaimo gyventojų, pavardes.

Renginio metu skambėjusios tremtinių choro „Tremtinys“ (vadovė Julė Juodienė) dainos suteikė ypatingo jautrumo, padėjo sukurti pagarbos ir susitelkimo atmosferą.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šio prasmingo renginio organizavimo ir įgyvendinimo. Ypatinga padėka skiriama Pivonijos seniūnijos, Ukmergės kultūros centro darbuotojams, vietos ūkininkui Rimantui Rudminui, kurio pagalba ir nuoširdus rūpestis buvo labai svarbūs organizuojant šią šventę.

Dėkojame Ukmergės šauliams, kurie savo dalyvavimu ir pagarbiu budėjimu suteikė renginiui iškilmingumo, taip pat visiems bendruomenės nariams, svečiams, choristams, dalyviams ir kiekvienam, kuris savo buvimu pagerbė Lietuvos laisvės gynėjų atminimą.

Tegul Varžų kaime iškilęs kryžius tampa ne tik pagarbos ženklu žuvusiesiems, bet ir gyvu mūsų tautos istorinės atminties simboliu, primenančiu, kad laisvė nėra duotybė, ji buvo iškovota drąsių žmonių krauju, pasiaukojimu ir meile Tėvynei. Jų atminimas gyvuos tol, kol jį saugosime savo širdyse ir perduosime ateities kartoms. Ir kol prisimename laisvės kovotojus, tol gyva mūsų laisva Lietuva.

 

* * *

Dar vienas renginys vyko birželio 14-ąją. Ukmergėje jautriai paminėta Gedulo ir Vilties diena, skirta pagerbti tūkstančių Lietuvos žmonių, 1941-ųjų birželį ir vėlesniais okupacijos metais ištremtų į atšiauriausius Sovietų Sąjungos kraštus, atminimą. Tai diena, kuri primena vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių, tačiau kartu liudija nepalaužiamą žmonių dvasią, tikėjimą ir meilę Tėvynei.

Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje. Maldose buvo prisiminti tremtiniai, politiniai kaliniai, partizanai ir visi Lietuvos laisvės gynėjai, kurių likimus paženklino okupacijos represijos. Susirinkusieji meldėsi už negrįžusius į gimtinę ir už tuos, kuriems teko patirti nežmoniškus išbandymus tremtyje, tačiau išsaugojusius tikėjimą, lietuvišką žodį ir meilę savo kraštui.

Ukmergiškiai prisijungė prie Visuotinės tylos minutės, skirtos pagerbti iš tremties negrįžusius tautiečius.

Po Šv. Mišių vyko jautrus koncertas. Dainininkės Loretos Talutienės atliekamose dainose skambėjo ilgesys gimtajai žemei, skausmas dėl prarastų namų ir artimųjų, tačiau kartu – neblėstanti viltis sugrįžti. Ne vieno klausančiojo akyse suspindo ašaros, o salėje tvyrojusi tyla bylojo daugiau nei žodžiai.

Ypatingą nuotaiką kūrė moterų ansamblio „Cantilena“ (vadovė Daiva Petrikienė) atliekamos dainos apie Lietuvą – jos grožį, laukus, miškus, upes ir žmones. Koncerto metu prisiminta apie sunkią tremtinių dalią, jų kasdienius išgyvenimus, buvo skaitomi tremtinių prisiminimai.

Dainininkės L. Talutienės atliekamose dainose skambėjo ilgesys gimtajai žemei.

Po koncerto visi minėjimo dalyviai susirinko prie bažnyčios, prie tremtinių atminimui skirto kryžiaus. Čia ukmergiškiai prisijungė prie Visuotinės tylos minutės, skirtos pagerbti iš tremties negrįžusius tautiečius. Skambant bažnyčios varpams, išsirikiavus Lietuvos šaulių garbės rikiuotei ir pagarbiai nuleidus valstybės ir tremtinių vėliavas, susirinkusieji tylos ir susikaupimo akimirkoje pagerbė visus tremtinius, politinius kalinius ir laisvės kovotojus.

Minėjimo pabaigoje prie tremtinių kryžiaus buvo padėtos gėlės ir uždegtos atminimo žvakelės. Jų liepsnelės simbolizavo neužgęstančią pagarbą, dėkingumą ir amžiną atminimą visiems, kurie kentėjo tremtyje, buvo kalinami ar paaukojo savo gyvenimus dėl Lietuvos laisvės. Gėlių žiedai ir degančios žvakės tapo gyvu pažadu nepamiršti skaudžių istorijos pamokų ir perduoti jas ateities kartoms.

Dainiaus VYTO nuotraukos