Į Monsinjoro žemę sugrįžo su knyga

Loreta EŽERSKYTĖ

Balandžio 17-osios popietę pilnutėlėje Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekos salėje vyko iškilaus kraštiečio monsinjoro Alfonso Svarinsko 100-osioms gimimo metinėms (1925-2025) skirtos knygos „Nepataisomasis“ III dalies pristatymas.

Kreipdamasi į renginį susirinkusius ukmergiškius ir svečius bibliotekos direktorė dr. Sigita Astikienė sakė, kad naujoji knyga – jau penktasis leidinys, įamžinantis monsinjoro atminimą ir jo gyvenimo liudijimą. Jame publikuojami prisiminimai, įžvalgos, nuotraukos, archyviniai dokumentai, atskleidžiantys kunigo A. Svarinsko gyvenimo kelią – nuo persekiojimų ir kalėjimo metų iki tarnystės Dievui ir Tėvynei nepriklausomoje Lietuvoje. Skirtingų kartų žmonių pasakojimai liudija, koks platus buvo monsinjoro autoritetas ir kaip jo darbai bei žodžiai teikė drąsos, ištvermės ir viltingo tikėjimo. Leidinio sudarytojai – Donatas Stakišaitis, Lina Šulcienė ir Albina Saladūnaitė.

Renginio vedėja ir viena iš knygos sudarytojų A. Saladūnaitė.

Susirinkusiuosius sveikino ir rajono savivaldybės meras Darius Varnas. Jis padėkojo knygos sumanytojams ir rengėjams, akcentavo monsinjoro A. Svarinsko reikšmingą indėlį bei veiklos svarbą Lietuvos istorinei atminčiai ir vertybių išsaugojimui. Meras ragino niekada nepamiršti, jog laisvė nėra duotybė – ji buvo sunkiai iškovota. Taip pat jis linkėjo, kad ši knyga būtų perduodama iš kartos į kartą.

Renginio vedėja ir viena iš pristatomos knygos sudarytojų, buvusi ilgametė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja, visuomenininkė A. Saladūnaitė savo pasisakymą pradėjo nuo padėkos visam Ukmergės kraštui, rajono vadovams, kurie deda pastangas išlaikyti monsinjoro A. Svarinsko įkurtą parką. Taip pat ji pasidžiaugė, kad Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke tęsiama monsinjoro pradėta tradicija – organizuoti Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę ir stengtis, kad atmintis įsišaknytų.

„Šiandien mes sugrįžtame, galbūt pareiname į monsinjoro žemę, jo namus. Šiame krašte jis gimė, čia buvo išaugintas…“ – kalbėjo A. Saladūnaitė.

Pasak vedėjos, jau yra išleistos penkios knygos, kuriose sugulę liudijimai, atsiminimai, archyvų dokumentai… Pirmosiose dviejose sudėti paties monsinjoro A. Svarinsko atsiminimai, trijose, išleistose jau po jo mirties, spausdinami įvairių žmonių pasakojimai, prisiminimai, nuotraukos iš jo gyvenimo, kuriomis dalinasi nemažas būrys bendraminčių.

A. Saladūnaitė paminėjo, kad knygos „Nepataisomasis“ III dalyje savo atsiminimais dalijasi 45 žmonės – nuo rašytojų iki politikų. Tarp jų yra ir iš Ukmergės rajono, Jakutiškių, kilusi Monika Gavėnaitė (1926-2025), Lietuvos pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvė, partizanų ryšininkė, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė, kunigo A. Svarinsko bendramintė, saugojusi jo buitį, laikiusi visas keturias kertes jo namuose. Monikutė kartu su kitais bendraminčiais rengė slaptas inteligentų ir jaunimo konferencijas, padėjo pogrindyje dauginti ir platinti savilaidos knygas, daugino Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką. Jos bute ne kartą buvo atliktos kratos, ji keletą kartų tardyta, atleista iš darbo. Toliau daugino ir platino pogrindžio spaudą, globojo politinius kalinius: siuntė maisto, lankydavo lageriuose. Kunigą A. Svarinską 1983 m. suėmus, kelis kartus tardyta, bute darytos kratos, grasinta kalėjimu.

Renginyje taip pat dalyvavo, kalbėjo ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos muzikos akademijos profesorius, kompozitorius Algirdas Martinaitis, sukūręs penkių dalių oratoriją „Tikėjimo ir vilties invokacijos“. Autorius joje naudojo Psalmių, Naujojo Testamento, Maironio, Lietuvos Laisvės kovotojų maldynėlio tekstus, iškilių Lietuvos dvasininkų – Alfonso Svarinsko, Alfonso Lipniūno ir Juozo Zdebskio – pamokslų fragmentus ir laiškų ištraukas. Ištrauka iš oratorijos skambėjo ir knygos pristatymo metu.

Mintimis apie monsinjoro A. Svarinsko išskirtinį gyvenimo kelią, jo ištikimybę Bažnyčiai, meilę Dievui ir žmogui kalbėjo Vilniaus Šv. Juozapo parapijos klebonas kunigas Ričardas Doveika, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.

AUTORĖS ir Indromedos JANKAUSKIENĖS nuotraukos