Istorinė akimirka: inauguruota 1-oji divizija

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Balandžio 11-ąją Ukmergėje Lietuvos kariuomenės 1-ajai divizijai įteikta kovinė vėliava ir perduoti didžiausi Sausumos pajėgų kariniai vienetai – sunkiausia Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“, taip pat divizijos pavaldumui perduotas Pulkininko Juozo Vitkaus Inžinerijos batalionas.

1-oji Lietuvos kariuomenės divizija atkurta Abiejų Tautų Respublikos laikų Divizijos tradicijos pagrindu, praėjus 250 metų nuo pirmosios nuolatinės divizijos Lietuvos kariuomenėje įsteigimo 1775 m.

Ukmergėje surengtose iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, Lietuvos kariuomenės Ordinariato apaštalinis administratorius – Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, užsienio šalių ambasadų ambasadoriai, kiti svečiai, Ukmergės rajono savivaldybės vadovai, ukmergiškiai ir kt.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, jas Ukmergės šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje aukojo arkivyskupas G. Grušas. Iš bažnyčios kariai atžygiavo į Kęstučio aikštę, kur vyko Pirmosios divizijos vėliavos įteikimo ceremonija.

Kariniai vienetai divizijos pavaldumui perduoti po daugiau nei metus trukusio naujai atkurto vieneto štabo darbo – buvo ruošiamas personalas, atnaujinamos procedūros, ruošiamasi priimti ir valdyti karinius vienetus. Metus trukęs štabo darbas buvo užbaigtas šiemet divizijos štabui dalyvaujant Vokietijoje vykusiuose ir JAV organizuotuose kovinės parengties mokymuose „Warfighter 26-3“.

Į susirinkusiuosius kreipdamasis krašto apsaugos ministras R. Kaunas sakė: „Didelėmis formuotėmis koordinuotai veikianti kariuomenė – tai realaus atgrasymo ir gynybos pagrindas. Visavertis Lietuvos 1-osios divizijos įtraukimas į NATO Daugianacionalinio Šiaurės rytų korpuso sudėtį siunčia aiškų signalą priešui: esame pasiryžę ir pajėgūs kartu ginti Lietuvą ir visą mūsų regioną“.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo R. Vaikšnoro, paskutinės pratybos Vokietijoje aiškiai parodė – Lietuvos nacionalinės divizijos štabas pasiekė pradinį operacinį pajėgumą.

„Tai reiškia, kad jau gebame savarankiškai planuoti ir vykdyti operacijas, integruoti divizijos įgalintojus ir veikti kartu su sąjungininkais korpuso sudėtyje. Šiandien pereiname prie vientisos kovinės galios. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda Pensilvanijos nacionalinė gvardija, JAV kariuomenės 5-asis korpusas ir NATO daugianacionalinis Šiaurės Rytų korpusas – dėkojame jiems už mentorystę, sudarytas sąlygas treniruotis ir teikiamą pagalbą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius pažymėjo, jog Sausumos pajėgoms tai reiškia pakilimą dar vienu laipteliu aukščiau: „Įgalinti diviziją sausumos domene veikti kartu su kitais junginiais. Tai yra – teikiant kovinę ir kovinio aprūpinimo paramą; koordinuojant operacijas tarp teritorinės gynybos pajėgų, divizijos ir sąjungininkų; o taikos metu – užtikrinant Kariuomenės vado nustatytą karinę parengtį“.

„Turime reikiamas karines žinias ir įgūdžius tęsti pradėtus darbus. Esame pasirengę priimti ir valdyti naujai įsigyjamą ginkluotę, techniką bei naująsias technologijas – nuo bepiločių sistemų iki priemonių, stiprinančių mūsų ugnies galią ir mūšio valdymą. Nuo šiandien Pirmosios divizijos ženklas tampa mūsų kokybės simboliu – disciplinos, parengties ir kovinės galios standartu“, – ceremonijos metu sakė 1-osios divizijos vadas brigados generolas Aurelijus Alasauskas.

Lietuvos kariuomenė pažymi, kad pagrindinėmis brigadomis sustiprintas karinis vienetas bus vystomas toliau – Pirmąją diviziją papildys naujai formuojama brigada „Aukštaitija“, oro gynybos, artilerijos ir inžinerijos pulkai, esamas brigadas papildys tankų ir pėstininkų kovos mašinų batalionai. Apie 20 tūkst. karių turinčią diviziją sudarys trys brigados, artilerijos, inžinerijos pulkai ir žvalgybos batalionas. Užbaigti šio karinio vieneto formavimą planuojama 2030 metais.

Kariuomenė divizijos steigimą vadina atkūrimu – šalies ginkluotųjų pajėgų skirstymas į tokio dydžio vienetus yra susiklostęs istoriškai. Dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais dvi pagrindinės ginkluotųjų pajėgų dalys – didžiojo ir lauko etmonų sparnai – kartais jau būdavo vadinamos divizijomis.

Oficialiai nuolatinės divizijos Lietuvos kariuomenėje įsteigtos 1775 metais balandžio 11–12 dienomis, Seime patvirtinus etatus. Faktiškai jų formavimas, senuosius dalinius transformuojant į naują struktūrą, prasidėjo 1777 metais. Pirmoji divizija buvo pagrindinė, o antroji – rezervinė. Pirmoji divizija aktyviai kariavo 1792 metų kare su Rusija bei 1794 metų Tado Kosciuškos sukilime.

Antrasis Lietuvos kariuomenės divizijų etapas prasidėjo 1920 metų vasario mėnesį, kai Pirmoji brigada buvo reorganizuota į Pirmąją pėstininkų diviziją. Divizijai priskirti vienetai aktyviai dalyvavo Nepriklausomybės kare, jai buvo patikėta žygiuoti į atgaunamą Vilnių.

Divizijos štabas ir jos vienetai dalyvavo kovose Suvalkų rajone generolo Liucjano Želigovskio pajėgoms užėmus Vilnių ir skverbiantis gilyn į Lietuvą. Divizija kartu su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais sustabdė priešą prie Širvintų ir Giedraičių.

Pasibaigus aktyviems karo veiksmams, 1923 metais divizijų buvo atsisakyta, jas pakeitė karo apygardos. 1931 metais divizijos vėl buvo atkurtos, tarp jų ir Pirmoji pėstininkų divizija.

1939 metų rugsėjį, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Pirmoji divizija per dvi paras buvo mobilizuota ir užėmė pozicijas palei administracinę liniją su Lenkija.

Šių laikų diviziją Lietuva siekia visiškai išvystyti iki 2030 metų, todėl Valstybės gynimo taryba įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto.

AUTORĖS, Karolio KAVOLĖLIO ir Dainiaus VYTO nuotraukos