Istorinė nuotrauka

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Veprių krašto muziejus pasidalino dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos simboliu tapusia, auksiniu kadru vadinama nuotrauka ir priminė jos istoriją, kuri susijusi… su Ukmergės kraštu.

Lietuvių kovą dėl nepriklausomybės įamžinusių nuotraukų, plakatų, puošiančių Veprių krašto muziejaus sienas, yra nemažai. Kiekvienas iš jų yra savitas ir įdomus, tačiau šiai Zino Kazėno nuotraukai lygių nėra: ji – auksinis kadras, tapęs dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos simboliu. Tik nedaugelis žino, kad šiame istoriniame kadre užfiksuota mergina, tai – Leokadija Ratautaitė, kuriai tuomet tebuvo dvidešimt vieneri. Ji su broliu Zigmu Ratautu ir būsimuoju vyru Arvydu dalyvavo 1988 m. rugsėjo 28-ąją Lietuvos laisvės lygos surengtame protesto mitinge dabartinėje Katedros aikštėje. Leokadijos ir Zigmo Ratautų prosenelis Bernardas, žinomo vepriškio Edvardo Ratauto senelis, kilęs iš Ratautų kaimo, esančio Veprių seniūnijoje, šiandien vadinamu Rotautais.

„Aš norėjau pasižiūrėti, kiek ten tų kareivių stovi, ir brolis mane užsikėlė ant pečių. Tuomet man į rankas trispalvę padavė šalia stovintis jaunas Šv. Mikalojaus bažnyčios patarnautojas, kurį aš pažinojau iš matymo, nes lankiausi toje bažnyčioje. Iškėliau vėliavą ir ėmiau ja mosuoti. Tai buvo tikra džiaugsmo akimirka be jokio išgąsčio ar baimės“, – šio momento ypatingumo visą gyvenimą nepamirš L. Ratautaitė-Juškienė.

Tą akimirką pagavo karo zonose užgrūdinto žurnalisto ir fotografo Zino Kazėno akis.

 „Viskas buvo labai paprastai: važiavau pro šalį, pamačiau didelį būrį žmonių, mečiau mašiną ir čiupau fotoaparatą. Pamačiau, kaip į viršų pakilo mergina, o jos rankose atsirado vėliava. Viskas susikomponavo automatiškai – tokie kadrai nesurežisuojami, jie pagaunami“, – be ypatingo patoso apie pripažinimo visame pasaulyje sulaukusią nuotrauką yra kalbėjęs jos autorius.

Paklaustas, ar garsioji nuotrauka įvairioje ir gausioje jo kūryboje užima ypatingą vietą, fotografas teigė laikantis ją vienu geriausių savo darbų, kurio vietą ne tik jo paties kūryboje, bet ir Lietuvos istorijoje nulėmė pati tauta: „Ši nuotrauka – pripažinta tautos ir yra kovos dėl nepriklausomybės simbolis.

Beje, pirmą kartą kaip plakatas ši fotografija dar tais pačiais 1988-aisiais buvo išspausdinta Amerikoje, o tuo pasirūpino Valdas Adamkus. Tuomet ant plakato atsirado žodžiai: „Lietuva – tu man viena“. Netrukus šią nuotrauką ant viršelio išspausdino ir žurnalas „Švyturys“.

Pati šios nuotraukos herojė apie ją išgarsinusią fotografiją pirmą kartą sužinojo per Sąjūdžio suvažiavimą, kai kartu su didžiule minia žmonių stovėjo prie Sporto rūmų.

„Niekada negalvojau apie šią nuotrauką kaip apie savo. Toje nuotraukoje buvo visa Lietuva“, – viename interviu yra sakiusi moteris. Nors tapo svarbiausia šios garsios fotografijos heroje, tikino, kad tai tikrai ne jos, o talentingo fotografo Z. Kazėno nuopelnas.