Ukmergiškių vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ – 2 050 eurų

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų buvo 443 eurai. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 2 772,2 Eur, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2 329,2 Eur ir, palyginti su 2025 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 29 eurais.

Ukmergės rajone vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo 2 050,6 Eur, o „į rankas“ siekė 1 290,8 Eur.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis Sostinės regione sudarė 1 680,5 Eur ir, palyginti su 2025 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis sudarė 1 432 Eur ir buvo 3,1 proc. didesnis.

Valstybės duomenų agentūros pranešime nurodyta, kad vidutinis mėnesinis prieš mokesčius darbo užmokestis per ketvirtį labiausiai – 4,9 proc. – išaugo Kauno apskrityje, mažiausiai – 1,8 proc. – Marijampolės apskrityje.

Didžiausią – 2 772,2 Eur – „ant popieriaus“ darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities darbuotojai. Mažiausiai – 2 033,7 Eur – uždirbo Marijampolės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo visose savivaldybėse nuo 0,1 proc. (Tauragės rajone ir Visagine) iki 6,7 proc. (Šilutės rajone). Ukmergės rajone bruto atlyginimas per ketvirtį padidėjo 1,1 proc.

Didžiausią bruto darbo užmokestį – 2 856,1 Eur – gavo Vilniaus miesto darbuotojai. Mažiausiai – 1 811,7 Eur – uždirbo Zarasų rajono darbuotojai. Ukmergės rajono savivaldybė pagal bruto darbo užmokestį šalyje yra 35 vietoje.

Tarp kaimyninių savivaldybių daugiausia uždirbo jonaviškiai (bruto darbo užmokestis – 2 323,0 Eur, 8 vieta). Kėdainių rajone darbo užmokestis prieš mokesčius siekė 2 275,2 Eur (11 vieta), Širvintų rajone – 2 162,1 Eur (19 vieta), Utenos rajone – 2 140,0 Eur (24 vieta).

Per metus (2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 3,1 proc. (Pagėgių ir Pakruojo rajone) iki 16,3 proc. (Zarasų rajone). Ukmergės rajone per metus atlyginimas prieš mokesčius padidėjo 12,1 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 8,2 proc.: viešajame sektoriuje – 7,8 proc., privačiame – 8,2 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 7,6 proc.: viešajame sektoriuje – 7,3 proc., privačiame – 7,6 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklose nuo 4,1 proc. (informacijos ir ryšių) iki 14,2 proc. (nekilnojamojo turto operacijų).

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2025 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, didesnės darbų apimtys, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

Vidutinis darbuotojų skaičius 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 2,2 tūkst. (0,2 proc.): viešajame sektoriuje padidėjo 6 tūkst. (1,6 proc.), privačiame sektoriuje sumažėjo 8,2 tūkst. (0,8 proc.).

Vidutinis darbuotojų skaičius 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 11,9 tūkst. (0,9 proc.): viešajame sektoriuje – 4,6 tūkst. (1,2 proc.), privačiame sektoriuje – 7,3 tūkst. (0,7 proc.).

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį Ukmergės rajone vidutinis darbuotojų skaičius siekė 9 933. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu darbuotojų padaugėjo 1,1 proc., per metus – 3 proc.

Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Įskaitomas darbo užmokestis už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, nedirbtą, bet apmokėtą laiką (kasmetines ir papildomas atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir kitą darbdavio apmokėtą laiką, tiesiogiai susijusį su darbu), darbo užmokesčio skirtumas dėl jo indeksavimo, pasikeitus pragyvenimo sąlygoms ir pan. Neįskaitoma materialinė pašalpa, ligos išmoka, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.

Neto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.