Kiek lėšų ir laiko prireiks, kol „Mini Lietuva“ parkas prisipildys miniatiūromis?

Nijolė STUNDŽIENĖ

Lapkričio 21-ąją surengtas devintas šiais metais rajono Savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 24 Tarybos nariai, nebuvo tik Rolando Janicko. Į darbotvarkę įtraukti net 52 klausimai, bet jų svarstymas neprailgo, nes sprendimų projektai iš anksto jau buvo svarstyti Tarybos komitetuose, todėl diskusijų beveik nekilo.

Posėdis tradiciškai prasidėjo gimtadienius lapkritį šventusių Tarybos narių sveikinimais. Gėlės bei dovanėlės įteiktos Romui Pivorui bei Jolantai Keburienei.

Miniatiūrų Kinijoje neužsakinės

Savivaldybės tarybos nariai pritarė Ukmergės rajono savivaldybės partnerystės sutarties pasirašymui su Kaišiadorių rajono savivaldybe. Pasirašius šią sutartį abi savivaldybės bendrai veiks gaminant Kaišiadorių rajoną reprezentuojančią Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros miniatiūrą, kuri būtų sumontuota Ukmergėje, parke „Mini Lietuva“.

Pasirašius bendradarbiavimo sutartį, Kaišiadorių rajono savivaldybė prisidės prie miniatiūros gamybos ir skirs 13 794 Eur (su PVM). 2025 m. spalio mėnesį įvykdžius viešąjį miniatiūros pirkimą, tokią kainą pasiūlė tiekėjas. Tikimasi, kad šis prisidėjimas ir partnerystė leis plėsti „Mini Lietuva“ parką, didinti jo žinomumą, pritraukti lankytojus. Tuo pačiu bus skatinama susipažinti su parke įrengtais objektais, pažinti kiekvienos įrengtos miniatiūros, kuri reprezentuoja konkretų rajoną, reikšmę, istoriją bei kultūrą.

Ukmergės rajono savivaldybė biudžeto lėšomis padengs miniatiūros statymo, priežiūros ir (ar) remonto išlaidas (jeigu tokių būtų).

Svarstant šį klausimą Savivaldybės tarybos narys Kęstutis Zinkevičius replikavo, jog tokiu tempu pildant miniatiūromis „Mini Lietuva“ parką, prireiks ir 50 metų. Politikas siūlė ieškoti būdų, kaip paskatinti kitas savivaldybes prisidėti ir Ukmergėje įkurdinti jų vietoves reprezentuojančius objektus. K. Zinkevičius svarstė, gal reikėtų skelbti atvirą konkursą visų miniatiūrų gamybai, o gal jas užsakyti pigiau Kinijoje?..

Savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė pripažino, kad miniatiūrų gamyba 3D spausdintuvais – brangus malonumas, bet būtinas, kad sukurta infrastruktūra tinkamai funkcionuotų. Be to, pasak direktorės, Lietuvos rinkoje yra vos keli tiekėjai. „Vienos miniatiūros gamyba anksčiau atsieidavo 30–50 tūkst. eurų. Tai didelė našta savivaldybei. Džiaugiamės, kad dabar kainos šiek tiek mažėja. Nors šis procesas užtrunka, bet ir kitais metais tai darysime“, – kalbėjo I. Pračkailė. Ji pridūrė, jog susitinkant su savivaldybių vadovais visada su jais kalbamasi, siūloma pasigaminti savo rajono miniatiūrą.

Meras Darius Varnas patikino, jog raštu kreiptis į savivaldybes netikslinga, kur kas efektyviau yra kalbėtis tiesiogiai. „Kai atvyksta svečiai iš kitų rajonų dažnai kviečiame juos apsilankyti „Mini Lietuva“ parke ir nusifotografuoti prie vadinamojo gėdos stulpo – vietoje, kur turėtų stovėti tos savivaldybės objektas“, – sakė meras. Anot jo, norint pagaminti visas miniatiūras vienu metu, reikėtų per 2 mln. eurų.

Administracijos direktorė patikino, jog domėjosi galimybe miniatiūras atsisiųsti iš Kinijos, tačiau išsiaiškino, kad gaminant išskirtinius, vienetinius objektus, jų kaina ir ten būtų didelė. Pasak I. Pračkailės, ji kalbėjosi su netoli Palangos veikiančio miniatiūrų ir botanikos parko įkūrėjais, kurie objektų maketus siuntėsi iš Kinijos: „Ten pigiau štampuojami tik pasauliniai objektai. Mūsų miniatiūros vienetinės ir gaminant pagal atskirą projektą, kaina augtų“.

Tarybos narys Valdas Kersnauskas teiravosi, kodėl projektuojant „Mini Lietuva“ parką nebuvo numatytos lėšos miniatiūrų gamybai. Jo nuomone, dabar savivaldybė su šiomis miniatiūromis yra gerokai įklimpusi, todėl būtina ieškoti išeičių.

Politikas Valdas Petronis prisiminė, kad tvirtinat projektą, kuriame buvo numatytas ir „Mini Lietuva“ parkas, jis teiravosi, iš kokių lėšų bus statomos miniatiūros. Tuomet jam neva atsakyta, jog buvo vykdoma apklausa ir visos savivaldybės teigė prie to prisidėsiančios. „Tačiau kai reikėjo dėti pinigus ant stalo, atsirado kitų svarbesnių reikalų…“ – pridūrė V. Petronis.

Vis tik rajono vadovai viliasi, kad neprireiks 50 metų, kad užsipildytų minėtasis parkas. Pasak mero, prisidėti jau įtikintos Alytaus, Nidos, Utenos bei kitos savivaldybės.

Drausmins apleistų sklypų ir statinių savininkus

Tarybos nariai patvirtino Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų Ukmergės rajono savivaldybėje nustatymo tvarkos aprašą. Jis įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 dienos.

Naujas aprašas parengtas atsižvelgiant į nūdienos realijas, kad būtų efektyviau nustatomi nenaudojami ir apleisti kitos paskirties žemės sklypai ir jų savininkai, siekiant išsiaiškinti tokių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus maksimaliu žemės mokesčių tarifu.

Į apleistų žemės sklypų sąrašą bus įtraukiama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti žemė, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą yra pripažįstama mokesčio objektu ir atitinka vieną ar kelis apraše nurodytus kriterijus: sklypas yra apleistas, visiškai neprižiūrimas (pvz., apaugęs menkaverčiais medžiais, krūmais, krūmokšniais, kitais sumedėjusiais augalais, piktžolėmis, nešienaujamas ir pan.); sklype padrikai išpiltas statybinis laužas (išskyrus tam skirtose vietose laikomas statybines medžiagas); sklype laikomos aplinką teršiančios medžiagos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai ir pan.); sklype kaupiamos šiukšlės, formuojamas sąvartynas.

Kaip skelbiama aiškinamajame rašte, seniūnai, vadovaudamiesi aprašo nustatytais kriterijais ir vizualiai įvertinę savo seniūnijos teritorijoje esančių žemės sklypų būklę, atrinks neprižiūrimus, apleistus žemės sklypus ir parengs nenaudojamų, neprižiūrimų žemės sklypų preliminarius sąrašus. Jie iki einamųjų metų birželio 20 d. bus pateikiami savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam administracijos struktūriniam padaliniui. Jo specialistai patikrins seniūnų pateiktus duomenis, ar jie atitinka apraše įvardytus vertinimo kriterijus, sudarys bendrą preliminarų sąrašą ir iki liepos 5 d. apie žemės sklypų įtraukimą į šį sąrašą bei apie galimą Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nustatyto žemės mokesčio tarifo taikymą už neprižiūrimą, apleistą žemę informuos sklypų savininkus. Ši informacija apie apleistus žemės sklypus bus viešinama vietinėje spaudoje.

Savivaldybės tarybos nariai taip pat patvirtino Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo sudarymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašą. Juo siekiama nustatyti apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto kriterijus; reguliuoti sąrašo sudarymo, tikslinimo ir keitimo procedūras; užtikrinti savininkų informavimą ir galimybę pateikti dokumentus dėl turto būklės; sudaryti sąlygas teisingam padidinto nekilnojamojo turto mokesčio taikymui apleistam ar neprižiūrimam turtui.

Į apleisto ir neprižiūrimo turto sąrašą bus įrašomi fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise valdomi statiniai ar patalpos, kurie atitinka bent vieną iš apraše numatytų kriterijų: kai nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais esančių asmenų sveikatai, gyvybei ar aplinkai, t. y. statiniai ar patalpos yra apleisti, apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti; statinių ar patalpų angos yra neužsandarintos arba galima laisvai patekti į pastatą; pastato konstrukcijos pažeistos – nesandari stogo danga, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; nekilnojamasis turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas ir tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; nekilnojamasis turtas neatitinka esminių statinio reikalavimų.

Pagal patvirtintą tvarkos aprašą asmenys, valdantys statinius nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, privalo užtikrinti statinių tinkamą naudojimo priežiūrą ir laiku atlikti būtinus remonto darbus. Nenaudojami ar griūvantys statiniai turi būti aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinta, kad nebūtų galima į juos patekti ar kaupti juose atliekas. Statiniai, kurie negali būti suremontuoti, turi būti nugriauti teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu statinys ar sklypas priklauso keliems fiziniams ar juridiniams asmenims, prižiūrimos teritorijos tvarkymas atliekamas visų savininkų proporcingai jų valdomai daliai. Nesant pasidalijimo, atsakomybė už statinio ar sklypo priežiūrą tenka visiems savininkams solidariai.

Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto, esančio Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, identifikavimo, sąrašo sudarymo ir jo keitimo procedūroms atlikti savivaldybės administracijos direktorius sudarys nuolat veikiančią komisiją.

Seniūnijų seniūnai iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriui turės pateikti duomenis apie apleistą ir (ar) neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą, esantį seniūnijos teritorijoje. Iš seniūnijų gauta ir apibendrinta informacija bus teikiama svarstyti komisijai.

Dainiaus VYTO nuotr.