Gyvena ilgiau, bet santaupų nekaupia – iš ko senatvėje gyvens Lietuvos moterys?

Eglė DOVBYŠIENĖ

SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė

 

Nors vyrų ir moterų atlygio atotrūkis mažėja ir vis daugiau dėmesio skiriama lygioms galimybėms įvairiose gyvenimo srityse užtikrinti, finansinė atskirtis išlieka. Lietuvoje moterų ir vyrų pensijų skirtumas sudaro apie 14 proc., todėl moterys susiduria su didesne skurdo rizika senatvėje. Nepaisant to, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad moterys ir pačios neskuba stiprinti savo finansinės situacijos – net 70 proc. lietuvių moterų neinvestuoja, o didžioji dalis jų artimiausiu metu ir neketina pradėti to daryti.

Bendras atotrūkis tarp vyrų ir moterų pajamų Lietuvoje mažėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip tikėtumėmės. „Sodros“ duomenimis, vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas 2024 m. sudarė apie 13 proc. ir per aštuonerius metus sumažėjo vos apie 5 proc. Tuo metu moterų pensijos 2024 m. pabaigoje buvo apie 14 proc. mažesnės nei vyrų. Šie skaičiai rodo, kad nors pajamų nelygybė po truputį traukiasi, tai kol kas menkai atsispindi moterų ilgalaikėje finansinėje padėtyje.

Finansinė moterų atskirtis nėra vien profesijos ar asmeninių pasirinkimų pasekmė – ją lemia ir struktūriniai veiksniai. Vienas ryškiausių – karjeros pertraukimai dėl vaikų ar artimųjų priežiūros. Tendencijos rodo, kad moterys žymiai dažniau renkasi vaiko priežiūros atostogas: pernai net 88 proc. visų vaiko priežiūros išmokų gavėjų buvo moterys, rodo „Sodros“ duomenys. Šioms išmokoms taikomos „lubos“, todėl didžiausią skirtumą tarp buvusių pajamų pajaučia tos moterys, kurios iki motinystės uždirbo aukštesnius atlygius.

Motinystės kaina pensijoje

Karjeros pertrauka sumažina moterų atlygio augimo tempą – po atostogų moterys dažnai grįžta į tą patį pajamų lygį, kokį turėjo iki motinystės. Šis laikotarpis, kartu su lėtesniu atlygio augimu po jo, tiesiogiai veikia ir būsimą pensijos dydį. Šiemet Vokietijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad moterų pensijų skirtumas priklauso nuo vaikų skaičiaus: moterys, turinčios vieną vaiką, gauna 10,2 proc. mažesnę pensiją nei bevaikės, su dviem vaikais – 14,8 proc., o su trimis ar daugiau – net 25,9 proc. mažesnę pensiją. Nors Lietuvoje tokie tyrimai dar nebuvo atlikti, remiantis vaiko priežiūros išmokų gavėjų statistika, galima numanyti, kad situacija būtų panaši.

Visi šie faktai rodo, kad sisteminiai pokyčiai lygiavertiškumo srityje vyksta lėtai, o finansinių spragų vis dar daug. Todėl moterims svarbu turėti individualias strategijas, kaip užtikrinti ne tik šeimos, bet ir savo asmeninį finansinį stabilumą. Juolab kad moterys gyvena ilgiau – „Sodros“ skaičiavimu, tikėtina moterų gyvenimo trukmė išėjus į pensiją pernai sudarė apie 22 metus, kai vyrų – apie 15 metų.

Investavimo spragos ir pasitikėjimo stoka

Investuojančių moterų Lietuvoje daugėja, tačiau šis augimas išlieka lėtas. Neseniai SEB banko atliktos apklausos duomenimis, investuoja tik apie 30 proc. Lietuvos moterų, o net 83 proc. neinvestuojančiųjų neplanuoja to pradėti daryti ir artimiausiu metu. Tuo tarpu investuojančių vyrų – beveik 50 proc., o ir likusi dalis dažniau svarsto galimybę pradėti investuoti.

Įvairūs tyrimai patvirtina, kad moterys investuoti sugeba ne ką prasčiau nei vyrai – jų sprendimai dažnai pasižymi nuoseklumu ir mažesniu impulsyvumu. Tad tai, kad lietuvės nurodo neketinančios to daryti, dažniau susiję su pasitikėjimo savo jėgomis trūkumu, o ne realiais gebėjimais.

Moterims išties nereikėtų dvejoti nei savo gebėjimais, nei finansiniu potencialu: vertinant bendrai, moterys šiuo metu valdo apie trečdalį visų mažmeninių finansinių aktyvų Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose, o šis rodiklis, tikėtina, iki 2030 m. išaugs iki 40–45 proc., rodo „McKinsey“ duomenys. Moterų valdomo turto augimas toliau lenkia bendrą rinkos tempą: 2018–2023 m. pasaulinis finansinis turtas išaugo 43 proc., o moterų valdomas – net 51 proc. 2023 m. moterys valdė apie 60 trilijonų JAV dolerių vertės turtą. Taigi, moterų potencialas auginti kapitalą išties yra milžiniškas.

Moterims pensijai investuoti reikėtų santykinai daugiau

Artėjant pensijų reformai, moterų investavimas įgauna dar didesnį aktualumą. Preliminariu skaičiavimu, jei analizuotume 35 m. amžiaus vyro ir moters, pernai gavusių vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje (vyras – 2 306 Eur, moteris – 2 136 Eur) atvejus, moters pensija senatvėje būtų beveik 5 proc. mažesnė. Tuo metu jei ta pati moteris 2021 metais ir 2025 metais būtų susilaukusi vaikų ir abu vaikus prižiūrėtų po 2 metus, jos pensijos dydis senatvėje būtų apie 13 proc. mažesnis nei vyro.

Taigi tam, kad moterys užsitikrintų orią senatvę, joms taupyti ir investuoti reikėtų pradėti kuo anksčiau ir to nenutraukti daryti net ir karjeros pertraukų metu. Kadangi vyrų ir moterų atlygio ir pensijų lygio skirtumai išlieka, o moterys gyvena ilgiau – joms investuoti reikėtų santykinai didesnę pajamų dalį, orientuotis ne tik į antros, bet ir trečios pakopos pensiją, mat tik priemonių miksas gali padėti užtikrinti pakankamą pajamų lygį senatvėje.

Be to, kiekvienai šeimai, prieš priimant sprendimus dėl vaiko priežiūros atostogų, reikėtų numatyti ir konkretų planą, kaip užtikrinti, kad moters finansinė situacija ilguoju laikotarpiu nenukentėtų – papildomai kaupti ir investuoti lėšas, kad investicinis portfelis veiktų kaip tam tikra finansinė atsvara karjeros pertraukai.