Veprių miestelyje aptikti unikalūs radiniai

Veprių miestelyje, ant čia esančio piliakalnio, archeologai kartu su vietos istorijos entuziastu Viktoru Ženteliu aptiko išskirtinį radinį. Manoma, kad tai gali būti XVI–XVII a. čia stovėjusių ir Šemetų giminei priklausiusių rūmų, dar vadinamų Veprių pilimi, pamatai ir kiti archeologiniai artefaktai.

Šis atradimas, anot specialistų, gali tapti vienu reikšmingiausių pastarųjų metų archeologinių radinių Ukmergės rajone ir suteikti naujų žinių apie šio krašto istoriją.

Kasinėjimai buvo atliekami vietoje, kur, kaip manoma, stovėjo Veprių pilis – rūmai. Pastatas turėjo du apvalius bokštus, buvusius ties rūmų didžiojo statinio galinių sienų centru. Atkasti gerai išlikę mūriniai pamatai, rūsiai bei glazūruoti kokliai su augaliniais ir medžioklės motyvais.

Vepriškis V. Žentelis mena, jog vaikystėje jis šioje vietoje matydavo iš žemės kyšančius pamatų fragmentus, o dabar, atlikus detalesnius tyrimus, atsivėrė aiškesnis pastato planas.

„Atlikus tyrimus dviejuose, po 10 kvadratinių metrų plotuose, rezultatai nustebino – rasta gerai išsilaikiusių grindų plytelių, analogiškų esančioms Siesikų pilyje,“ – pasakojo Veprių istorijos tyrinėtojas.

V. Žentelis džiaugasi, kad po tiek metų pavyko atskleisti šią istorinę vietą.

Per kasinėjimus rasta daug renesansinio stiliaus koklių – kai kurie jų puošti herbais ir raidėmis. Vienas herbinis koklis šiuo metu analizuojamas siekiant nustatyti, kuriai giminei jis priklausė. Pasak specialistų, tai aukštos kokybės dirbiniai, rodantys, kad čia gyveno kilminga šeima. Be minėtų koklių aptikta ir grindų trinkelių, degintos keramikos, kolonos dalių bei molinių plytų grindų fragmentų.

Pirminiais vertinimais, radiniai datuojami XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia, kai Vepriai priklausė kilmingoms giminėms ir buvo svarbus regioninis centras. Manoma, kad pilis buvo suniokota Švedijos–Rusijos karo metu.

Per kasinėjimus rasta daug renesansinio stiliaus koklių.

„Labai džiaugiuosi, kad po tiek metų pavyko atskleisti šią istorinę vietą. Tai didelė dovana Veprių miesteliui – ji pritrauks lankytojų ir leis geriau pažinti mūsų krašto praeitį“, – mintimis dalijosi V. Žentelis ir pabrėžė, kad šis radinys svarbus ne tik moksliniu, bet ir kultūriniu bei turizmo požiūriu.

V. ŽENTELIO asmeninio archyvo nuotraukos

 

Keli faktai apie Veprių pilies tyrimų priešistorę

Istorikas, Seimo narys

Valdas RAKUTIS

Atmintis apie Vepriuose stūksojusią Lietuvos pilį buvo saugoma Veprių kraštotyros muziejaus kūrėjo, Veprių garbės piliečio Jono Žentelio pastangomis pačiame muziejuje ir gausiose publikacijose.

Tuometinis Ukmergės meras Rolandas Janickas paprašė pagalbos tiriant Vilkmergės pilį, esančią tuoj už savivaldybės pastato esančiame parkelyje. Pradiniame etape rinkome medžiagą Ukmergės krašto muziejuje, bendravome su senu bičiuliu Vladu Kovarsku, su archeologais, aptarėme tyrimų planą, leidžiantį karo architektūros žinovui daugiau pasakyti apie pilį. Deja, pačių kasinėjimų metu nebuvau pakviestas, todėl daug klausimų liko neatsakytų.

Susitikimai dėl karinio istorinio parko vyko Ukmergės, Molėtų, Širvintų rajonuose, dalyvaujant savivaldybės darbuotojams, tame tarpe tuometiniam Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriui Dariui Varnui. Tapau nesvetimas žmogus Ukmergės rajone.

Prieš kelerius metus renkant medžiagą apie Baro konfederacijos kovas Lietuvoje susipažinau su tuo metu jau mirusio J. Žentelio sūnumi ir darbų tęsėju Viktoru Ženteliu, užsimezgė draugystė. Lankėme krašto gamtos, kultūros ir paveldo objektus, ne kartą susitikome su bendruomene, kalbėjome apie šio paveldo tyrimus, įveiklinimą, paveldo panaudojimą miestelio vystymui, turizmo skatinimui.

Pradžioje dėmesys krypo į man artimą Baro konfederacijos kovų temą, lokalizuojant du mūšius, įvykusius tarp Veprių ir Deltuvos 1768 ir 1771 m., bet visada užsimindavome ir apie pilies lokalizaciją. Viktoras ne kartą pasakojo, kaip vaikystėje landžiojo po mūrinius pamatus, mano fortifikacijas pastebinti akis taip pat ne kartą užkliūdavo už negamtinės prigimties šlaitų, visu grožiu atsiskleidžiančių atvažiuojant nuo Kauno pusės.

Nors klausimų kildavo nemažai, ieškant pilies ar įtvirtintos gyvenvietės požymių kitose Veprių vietose, vis tik paieškoti žemėje paliktų pėdsakų vertėjo.

Jau prieš daugiau nei dešimtį metų, kuriant filmą „Žinomas nežinomas Žalgiris 1410 m.“ artimiau susipažinau su georadarų galimybėmis. Žinojau, kad tai palyginus nebrangūs neinvaziniai tyrimai, duodantys labai daug informacijos apie po žemės paviršiumi esančius mūrus: tokie tyrimai pasako, ko galima po žeme tikėtis, kokios yra paminklo ribos. Todėl ir pasiūliau susitikimo su Veprių bendruomene ir Ukmergės rajono meru Dariumi Varnu metu nuo kalbų „yra Vepriuose pilis“, „dvaras“ ar „pilis ir dvaras“ pereiti prie žvalgomųjų tyrimų. Šie pokalbiai vainikavosi veiksmais, buvo skirta pirmoji savivaldybės pinigų suma, kuri leido pradėti tyrimus šių metų rudenį.

Paruošė Loreta EŽERSKYTĖ