Literatūrinė Vlado Šlaito premija įteikta poetui Vainiui Bakui

Dr. Sigita ASTIKIENĖ

Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė

 

Šie metai bibliotekai ir visai ukmergiškių bendruomenei yra ypatingi, kadangi minime mūsų krašto poeto Vlado Šlaito 105-ąsias gimimo metines. Visus metus kvietėme pasimatuoti V. Šlaito akinius: kurti eiles ir jomis dalintis, dalyvauti poezijos konkurse, minėjome kraštiečio gimtadienį Žemaitkiemyje, skatinome bendrystę tarp visų, kuriems artimas ir svarbus šis poetas.

Jubiliejinių metų kulminacija tapo spalio gale surengta (ne)tradicinė Literatūrinės Vlado Šlaito premijos įteikimo šventė, kurios metu ne tik pasveikinome premijos laureatą, bet ir diskutavome apie poeziją su žinomais mūsų šalies kūrėjais, prisiminėme V. Šlaito kūrybą ir svarbius biografijos momentus.

V. Bakas su bibliotekos direktore dr. S. Astikiene bei Kraštotyros ir fondų valdymo skyriaus vedėja Vita Jasionyte-Dagiene.

Literatūrinė Vlado Šlaito premija šiais metais įteikta mūsų krašto poetui, literatūrologui, vertėjui, literatūros kritikui Vainiui Bakui už naujausią jo knygą „Laikmenos“. Laureatas yra išleidęs eilėraščių rinkinius „Lietaus spalvos“ (2003), „Pretekstai“ (2010), „Kas vėjo – vėjui“ (2014), „Kaštonų tonai“ (2016), „Ką manė kamanė“ (2019), „Tylos fonetika“ (2021), „Pasiklydusios kulkos“ (2023), „Čiurlionio abėcėlė“ (2024) ir „Laikmenos“ (2025). Žinomas poetas už savo kūrybą yra pelnęs ne vieną literatūrinę premiją ir apdovanojimą. Įdomu tai, kad prieš dešimt metų V. Bakui jau buvo įteikta Literatūrinė Vlado Šlaito premija. Tačiau už itin brandžią, profesionalią ir produktyvią kūrybą, įdomias ir savitas paraleles su V. Šlaito kūryba ir šio poeto kūrybinio palikimo tyrinėjimus, premijos skyrimo komisijos nuomone, V. Bakas yra vertas premijos ir antrą kartą.

Premijos įteikimo šventėje dalyvavo ir laureatą sveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas.

Atsiimdamas premiją V. Bakas pasidžiaugė, kad šio įvertinimo sulaukė jau antrąjį kartą, taip pat akcentavo, jog laureato diplomas – ne tik didelis džiaugsmas, bet ir įpareigojimas, dar labiau suartinantis jo kūrybą su gimtuoju Ukmergės kraštu. Laureato pasiekimais džiaugėsi ir jo poeziją skaitė artima kūrėjo bičiulė Rita Makselytė.

Rajono savivaldybės mero padėkos buvo skirtos ir kitiems kandidatams: Vytautui Stankui, premijai pristačiusiam savo knygą „Renkant kaulus“, Aldonai Dudonytei-Širvinskienei už knygą „Likimo dulkės“ bei Kristinai Tamulevičiūtei už knygą „Namai“.

Antroji šventės dalis buvo skirta diskusijai – kalbėjomės apie tai, kas įkvepia kurti ir rašyti, apie šiuolaikinio poeto ryšį su aplinka, sėkmes ir iššūkius, su kuriais susiduria kūrėjai. Diskusijoje dalyvavo premijos laureatas V. Bakas, Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleivė Ugnė Bernikovič, poetė, prozininkė, vertėja, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, Literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatė Birutė Jonuškaitė, poetė, dainininkė, žurnalistė, kultūros laidų vedėja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Indrė Valantinaitė, poetė, rašytoja R. Makselytė.

Diskusijos dalyviai. Iš kairės – T. Taškauskas, V. Bakas, U. Bernikovič, B. Jonuškaitė, I. Valantinaitė ir R. Makselytė.

Premijos įteikimo šventėje muzikos garsais visus susirinkusius džiugino žymus Lietuvos saksofonistas, muzikantas Juozas Kuraitis. Renginį moderavo poetas, vertėjas, knygų autorius Tomas Taškauskas.

1999 m. Ukmergės rajono savivaldybės įsteigta Literatūrinė Vlado Šlaito premija kasmet teikiama už reikšmingus dramos, publicistikos ar kitokio žanro kūrinius, kuriuose ryškus autoriaus santykis su savo namais bei gimtuoju kraštu. Šiemet buvo įteikta dvidešimt septintoji Literatūrinė Vlado Šlaito premija.

Indromedos JANKAUSKIENĖS nuotraukos

 

Vainius BAKAS

 

Dalyba

 

Vienam – rūmai, kitam – pašiūrė,

tam – nekęst, tam – mylėt aklai,

kur praeivį kaskart nužiūri

ištrupėję langų stiklai.

 

Tam bus duonos, kitam bus bado –

alkio skonio rupios riekės,

vienas pametė, kitas rado,

vienam leisis, kitam tekės,

 

tarsi nuotaka ryto saulė

nuo altoriaus pasprukt bandys,

tam – tikrumas, kitam – apgaulė,

seno palto pilka kandis.

 

Tam bus balta, kitam bus juoda,

tam – diena, o kitam – naktis,

tam – vienatvė, kitam – paguoda,

pakirpta suvirpės dagtis.

 

Tam – grabnyčios, kitam – krikštynos,

tam bus grabas, kitam – lopšys,

virsta vandeniu senas vynas,

nors išgerti vis tiek prašys.

 

Kada saulė rudens aptingus

lieja vario spalvos dažus,

vienas esti išties protingas,

kitas būna tiesiog gražus.

 

Tas – klajoklis, o tas sėslus toks,

tam – ramybė, kitam – našta,

naujas čipas ar mikrolustas,

mūsų matrica nulaužta.

 

Tam – prospektai, kitam – vien sodai,

vienas blaivas kalbės girtam,

kad tik laikas abiem vienodai –

greitai bėga ir tam, ir tam.

 

 

Oriento

 

Vakarą imperatoriškuose soduose

į arbatos puodelį pliumpteli

šilkverpio kokonas

 

plonytėm gijom

tarp pirštų ištįsta ruduo.

 

*

Vakarą imperatoriškuose soduose

į arbatos puodelį pliumpteli

šilkverpio kokonas

 

mandagu būtų šaukšteliu jį ištraukti

bet tikra elegancija būtų

apsimesti kad jo nė nepastebi.

 

*

Vakarą imperatoriškuose soduose

į arbatos puodelį pliumpteli

šilkverpio kokonas

 

na ir kas

 

pas mus šalnos jau

obelis krečia.

 

*

Vakarą imperatoriškuose soduose

į arbatos puodelį pliumpteli

šilkverpio kokonas

 

o tu sėdi

už tūkstančių mylių

 

už vieno

vienintelio

 

my…

 

*

Vakarą imperatoriškuose soduose

į arbatos puodelį pliumpteli

šilkverpio kokonas

 

jau sakiau?

iš tiesų?

ar tikrai taip galėčiau kartotis?

 

*

Vakarą imperatoriškuose soduose

į arbatos puodelį pliumpteli

šilkverpio kokonas

 

užrašau ir nutrinu

 

lieka tik sodo migla.