Kapinėse – didysis tvarkymasis

Loreta EŽERSKYTĖ

Nuo seno Lietuvoje gaji tradicija prieš Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas aplankyti artimųjų kapus ir juos sutvarkyti, pagerbiant mirusiųjų atminimą, uždegti žvakes. Nors laikmetis kai kurias tradicijas keičia, koreguoja, kapinių lankymas, čia palaidotų artimųjų kapų tvarkymas daugeliui vis dar yra pareiga.

Vis tik spalio pabaigoje į kapinių tvarkymą aktyviai įsijungia ir seniūnijos. Praėjusią savaitę kalbintas Ukmergės miesto seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė patikino, kad visoms mieste esančioms kapinėms kiekvienu metų laiku skiriama nemažai dėmesio. Tačiau spalį, prieš mirusiųjų pagerbimo dienas, kapinėms skiriamas ypatingas dėmesys.

Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąraše nurodyta, kad miesto seniūnijos teritorijoje yra aštuonerios kapinės. Tai – Dukstynos, Vaižganto, Pašilės, Sentikių, Stačiatikių, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių, Žydų senosios, Pivonijos miško žydų žudynių vieta ir kapinės.

Pasak miesto seniūno, be abejo, didžiausias dėmesys yra skiriamas veikiančioms Ukmergės miesto kapinėms – Dukstynos, Pašilės, Sentikių, Stačiatikų, taip pat riboto laidojimo – Vaižganto kapinėms.

„Kapaviečių tvarkymas – artimųjų pareiga ir rūpestis. Seniūnijai tenka pasirūpinti, kad laiku būtų išvežtos susikaupusios atliekos, tvarkingos aikštelės prie konteinerių. Mūsų žmonės prižiūri Dukstynos ir Pašilės kapinėse esančių kolumbariumų aplinką, tvarko apleistus ir neprižiūrimus, vienišių kapus“, – pasakojo seniūnas.

Ž. Dirsė užsiminė, jog ankstesniais metais prie kapinių miesto seniūnija atveždavo smėlio. Jo ypač pageidaudavo vyresnės kartos kapų tvarkytojai.

„Šiemet nutarėme, kad smėlis kapų tvarkymui nebus vežamas. Tokio sprendimo priežastis labai paprasta. Pastebime, kad tik maža dalis mūsų nupirkto smėlio nukeliauja pabarstyti kapams. Jis atsiduria prie atliekų konteinerių arba išsigabenamas į namus. Ne kartą matėme, kaip nuo Vaižganto kapinių smėlį karučiais vežasi aplinkui gyvenantys žmonės…“ – kalbėjo seniūnas.

Prabilęs apie tai pašnekovas neslėpė, jog kapinės ir jų prieigos būtų tvarkingesnės, jei kapus prižiūrintys žmonės elgtųsi kultūringiau.

„Nors kapinėse nurodyta, kur ir kokias atliekas mesti, šios tvarkos paiso ne visi. Pavyzdžiui, žaliųjų atliekų krūvoje randame ir dirbtinių gėlių, ir vazonėlių, ir stiklinių žvakių įdėklų… Prieš išvežant visa tai reikia išrūšiuoti – tam reikalingas laikas, papildomos darbo rankos,“ – teigė Ž. Dirsė.

Pasak seniūno, didžiojo kapinių lankymo ir tvarkymo dienomis miesto kapinėse daugiau atliekų konteinerių jiems skirtose aikštelėse neatsiras. Su vežėjais sutarta, kad jie susikaupusias atliekas išgabens dažniau.

AUTORĖS nuotrauka