Rudeniniai paukščiai gimtinės nepalieka…

Virš Siesikų kultūros namų žiebėsi paskutinės iškeliaujančios vasaros žvaigždės, kai nuskambėjus jos palydėtuvėms skirtai dainai, kuri galėtų tapti himnu, išsakytiems, išdainuotiems sveikinimams, linkėjimams ir padėkos žodžiams, išdalinus dovanas, išragavus Atkočių šeimininkių keptus pyragus, smagiai šurmuliuodami svečiai pasklido vakaro sutemose.

Šventinis vakaras „Išeinantis rugpjūtis“ buvo skirtas žinomo šeimyninio dueto Dalios ir Pauliaus Geišų kūrybinės veiklos – autorinių dainų ir poezijos – 10-mečio jubiliejui. Į jį susirinko tiek kolegų, bičiulių, ištikimų gerbėjų ir smalsuolių žiūrovų, jog ir pasienyje sustatytų suolelių nebeužteko. O ir gerai! Nes jubiliatus sveikindamas Ukmergės rajono savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis pažadėjo būtinai parūpinti daugiau kėdžių Siesikų kultūros namų salei.

Atlikėjai svečiai, vakaro vedėjai ir patys šeimininkai sunešė į sceną tiek spalvų, jaukios širdies šilumos, užburiančių balsų ir poezijos magijos, jog sėdintys salėje buvo pasiryžę ploti, o kai kurie ir šokti kad ir visą naktį… Klausantis legendinio „Angelo“, kurį atliko vakaro jubiliatai Dalia ir Paulius Geišai kartu su dainos žodžių autoriumi Albinu Kuliešiu, tapo taip tylu, jog, regis, net šviesos salėje prigeso. „Angelas“, sužavėjęs visus Siesikų Šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje vykusio koncerto metu, ir šį kartą skambėjo dieviškai.

Kai nurimo šventinis šurmulys ir dangaus sietuvoje spindėjusios žvaigždės, susėdome su Dalia ir Pauliumi jaukiam pasikalbėjimui. Apie gyvenimą, kūrybą, meilę…

– Ar Jūs abu kilę iš Siesikų krašto? Ar prisimenate, kur pirmą kartą susitikote, kaip susipažinote?

– Abu kilę iš Siesikų parapijos: aš iš Toliūnų, o Dalytė iš Lokinės kaimo. Susipažinome Siesikų kultūros namuose. Dalia čia ateidavo šokti. Šokius kurdavo pati. Vėliau su sese Rima pradėjo ir dainuoti.

– Ar muzika, poezija, menai turėjo įtakos Jūsų draugystei, bendravimui, tam, kad tapote pora?

– Manau, kad taip. Tik tada to dar nežinojome. Mūsų pažinties proga tiesiog spontaniškai padovanojau Dalytei ne gėlių, o šventą Dievulio paveikslą. Vėliau, kai tapome vyru ir žmona, Dalytė prisipažino, jog meldėsi prieš miegą šiam paveikslui, kad visą gyvenimą būtume kartu. Taip ir įvyko.

Šeimyninis duetas – Dalia ir Paulius Geišai.

– Gal abu nuo mažens jau buvote linkę į menus, gal muzika ir padėjo Jums atrasti vienas kitą? Ar priešingai – jau būdami drauge, patys prisijaukinote muziką, dainą, poeziją…

– Dalia sako, jau tik gimusi „uždainavo“. Aš nuo 3 metukų pradėjau dainuoti pas močiutę, atsistojęs prie radijo aparato. Močiutė buvo gera dainininkė ir mokėjo labai daug dainų. Gaila, kad per jaunystės klaidą neišsaugojau mano į magnetofoną įrašytų jos dainų. Būdamas 4-erių, ant paprastos lentutės nusipiešiau klaviatūrą, nes kaimynas turėjo akordeoną ir mokėsi groti. Senelis tai pastebėjo. Kai man sukako 5-eri, gimtadienio proga padovanojo akordeoną. Nuo tada prasidėjo rimti reikalai. Siesikų vidurinėje mokykloje, ketvirtoje klasėje, muzikos mokytoja Irena Meškauskaitė pradėjo ruošti mane į Muzikos mokyklą. Ten mokiausi akordeono klasėje ir kitų muzikos subtilybių. Greta to, besimokant aštuntoje klasėje, Siesikų kultūros namuose įkūrėme estradinį ansamblį „EPAS“. Dainavome tik savos kūrybos dainas. Tada ir gimė mano pirmoji melodija. Pradėjome groti ir Siesikų kultūros namuose šokių metu. Baigęs vidurinę, įstojau į Vilniaus aukštesniąją kultūros mokyklą, į chorvedybos specialybę. Studijavau ketverius metus. Būdamas studentu, pradėjau groti vestuvėse. Baigęs mokslus, grįžau į Siesikus dirbti meno vadovu. 1996 metais buvau pakviestas dirbti muzikos mokytoju Siesikų vidurinėje mokykloje. Taigi, dirbau ir mokykloje, ir kultūros namuose, o nedarbo dienomis grodavau vestuvėse, gimtadieniuose, privačiuose vakarėliuose. Kadangi tėvai ūkininkavo, savo pirmąjį sintezatorių nusipirkau nukasęs ir pardavęs 3 hektaruose užaugintas bulves.

Kai susipažinau su Dalyte, o vėliau atšventėme vestuves, sužinojau, kad ji kuria eiles. Kai šventėme 10-ąsias vestuvių metines, Dalytė pasiūlė sukurti muziką jos eilėms. Štai tada ir prasidėjo visas linksmumas ir sunkumas. Šiaip kartu padainuodavom ir liaudies, ir estradines dainas. Na, mano Dalytė – labai meniškas žmogus: piešia, raižo paveikslus ant popieriaus, formuoja medelius, komponuoja meno kūrinius iš medžio šakų (matėte koncerto metu gerves, papuošusias sceną?).

Siesikų kultūros namuose 15 metų vadovavau kapelai „Vieversa“. Sukūrėme ir „Vieversos“ himną (žodžiai Dalios, muzika Pauliaus – aut.), ir keletą dainų. Po to subūrėme naują kapelą „UNT SMAGUMA“, čia dainavome mudviejų su Dalia sukurtas dainas. Taigi, Siesikai turėjo dvi kapelas. Bet amžius daro savo ir teko grįžti prie realybės. Šiandieną „Vieversa“ turi kitą vadovą. Aš pats dirbu Ukmergės kultūros centro Siesikų skyriuje meno vadovu. Vadovauju keturiems meno kolektyvams: moterų kvintetui, mišriam kvartetui, šeimyniniam kvartetui ir šeimyniniam duetui.

Kapeloje groti 10 kilogramų sveriančiu akordeonu ir dainuoti nėra lengva. Taip, gyvenimas gyvena savo gyvenimą…

– Ar kas nors dainavo, muzikavo Jūsų tėvų namuose? Gal toji meilė muzikai, dainai, poezijai – paveldėta?

– Pas mus labai panašiai. Mano tėvukas grojo armonika vakaruškose, dėdė – taip pat. Mama Atkočių kultūros namuose dainavo moterų ansamblyje. Vėliau su tėvuku pradėjome koncertuoti kartu. Dalytės šeimoje grojo ir senelis, ir tėvukas, o mamytė pritardavo dainuodama. Tetos taip pat buvo neabejingos muzikai. Ir jos krikšto mama dainavo Atkočių kultūros namų moterų ansamblyje.

– Kaip gimė Jūsų duetas? Kaip nutiko, kad vieną dieną nutarėte dainuoti kartu?

– Susituokėm. „Išlaižėm medų“. Išleidom sūnų į mokyklą. Atsirado laisvesnio laiko, susėdom ir pradėjom galvoti: ką nuveikus gero kultūros labui? Iš pradžių buvo tik koncertai, o dabar atsirado ir privatūs užsakymai. Ir visur kartu…

– Labai smalsu šiek tiek praverti duris į Jūsų kūrybinę „virtuvę“. Kaip pasidalinate pareigomis, ar turite kiekvienas savo erdvę, savo nišą, kurioje, tarkim, užsidarote ir susikaupę plušate, kol gimsta būsimosios dainos žodžiai arba melodija? O gal viską darote drauge?

– Norint išvirti skanią sriubą, reikia atsižvelgti į žmonių skonius. Kiek pipirų pridėt, kiek druskos, kiek daržovių ir kitų ingredientų. Todėl ir mūsų virtuvė yra bendra: pasiginčijam, paskanaujam ir nutariam. Pagal logiką taip ir turi būti.

– Ką Dalia ir Paulius Geišai veikia tada, kai nedainuoja, nerepetuoja, nekoncertuoja… Kaip ir kur leidžiate savo poilsio valandėles? Ar turite kiek-vienas savo pomėgių?

– Leidžiame laisvalaikį savo sodyboje Toliūnuose. Mums čia ir Palanga, ir Egiptas, ir malonūs kūrybos vakarai. Istorija ir visa kita info medžiaga domimės internete.

Dalia mėgsta formuoti medelius, o aš, kadangi gyvename – vienoj pusėj miškas, kitoj ežeras, – žvejybą, o bendras reikalas – grybavimas. Bandau išmokyti žvejybos paslapčių ir Dalią.

– Ar daug tenka koncertuoti, ar toli nuveda Jus gastrolių maršrutai? Ar teko kada nors skaičiuoti, kiek koncertų surengėte per tą dešimtmetį? Kiek kilometrų sukorėte keliaudami su savo koncertine programa?

– Mums tenka nuvažiuoti labai daug kilometrų. Per daug nesireklamuojame. Gerus darbus darom tyliai, kad apsaugotume savo šeimą nuo blogų akių ir piktų minčių.

– Prasideda antrasis Jūsų kūrybinės veiklos dešimtmetis. Kokiais sumanymais, kokiomis viltimis ir svajonėmis jį pasitinkate? Ko norėtumėte palinkėti patys sau?

– „Kol neperšokai per griovį, nesakyk op“ – taip pasakyta lietuvių liaudies patarlėje. Turim daug minčių ir idėjų, bet kad išsipildytų, reikia mažiau plepėt.

Esame du žmonės, mylime ne tik vienas kitą, bet ir įvairaus stiliaus muziką. Mums daina – antroji kalba. Taip ir gimė Dalios ir Pauliaus Geišų šeimyninis duetas. O iš didelės meilės gimsta ir mūsų dainos. Žodžiai Dalios, muzika Pauliaus, atliekame dainas kartu. Džiaugiamės, kad ir sūnus Paulius su savo širdies drauge (o gal ir būsimąja marčia) Ernesta prisijungė prie mūsų dainavimo. Gal ir teisybę mokslininkai sako: genai yra genai…

Mums ruduo – tai antroji vasara, kūrybos metas. Mes esame rudeniniai paukščiai: meilė gimė rudenį, susituokėme rudenį, sūnus gimė rudenį. Ir dar viena graži detalė: sūnus gimė pasiėmęs mano gimimo mėnesį – lapkritį ir Dalios mėnesio gimimo dieną – 21. Jis gimė lapkričio 21 dieną.

– Dėkui už pokalbį. Gražaus, spalvingo, kūrybingo Jums rudens.

Kalbėjosi Rasa GRIŠKEVIČIENĖ

Vaidotės ŠANTARIENĖS ir asmeninio D. ir P. GEIŠŲ albumo nuotraukos