Rajone padaugėjo darbingo amžiaus žmonių

Ukmergės rajono savivaldybėje aptarta situacija rajono darbo rinkoje, diskutuota apie galimybes ir būdus, kaip mažinti nedarbo lygį, aptartos tolesnio bendradarbiavimo su Užimtumo tarnyba gairės.

Susitikime dalyvavo rajono savivaldybės meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkailė, rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė, šio skyriaus nedirbančių asmenų atvejo vadybininkė Elena Sakienė, Ukmergės miesto seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė ir Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (UTVKAD) Ukmergės skyriaus vedėja Edita Mončinskienė.

E. Mončinskienė pasidžiaugė, kad 2025 metais, lyginant su ankstesniais, rajone 1 196 asmenimis padaugėjo darbingo amžiaus žmonių ir dabar jų iš viso yra 20 055 – beveik tiek pat kiek buvo 2014 metais. Tad darbdaviai turi didesnes galimybes pasirinkti sau tinkamų darbuotojų. Beje, Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių yra 1 mln. 823 tūkst. 87. Šis skaičius nuo 2024 m. padidėjo 0,4 proc. arba 7,5 tūkst. žmonių. Galinčiųjų dirbti skaičius didžiojoje dalyje savivaldybių – net 44-iose – mažėjo, augo tik 14-oje, o 2-iose visai nepakito.

„Galime pasidžiaugti, kad Ukmergėje daugiausiai iš visų šalies savivaldybių – 5,7 proc. – padidėjo darbingo amžiaus žmonių. Aplenkėme Neringą (joje minėtų žmonių skaičius išaugo 4,5 proc.) ir Klaipėdą (3,8 proc.). Kuo didesnis yra darbingo amžiaus žmonių skaičius, tuo nedarbo lygis yra mažesnis.

Kitas džiuginantis rodiklis – jei dirbančių vyrų skaičius 43-iose savivaldybėse mažėjo, tai pas mus, Ukmergėje, jų padaugėjo 11,7 proc. Manau, kad gera žinia yra ir ta, jog į Ukmergę grįžo apie 80 buvusių emigrantų, svečiose šalyse dirbusių daugiau nei 1 metus“, – geromis naujienomis dalinosi UTVKAD Ukmergės skyriaus vedėja.

Kaip skelbiama rajono savivaldybės administracijos išplatintame pranešime, E. Mončinskienė taip pat pristatė registruoto nedarbo situaciją: rugsėjo 1 dieną rajone bedarbio statusu buvo registruoti 1 862 asmenys, nedarbo lygis siekė 8,4 proc. nuo viso darbingo amžiaus žmonių skaičiaus. O visoje Lietuvoje šie skaičiai atitinkami: 48 tūkst. 324 bedarbiai arba 8,5 proc.

Tarp Ukmergės rajono bedarbių daugiausia yra moterų – 52,1 proc. Didžioji dalis ieškančių darbo – 49,7 proc. – turi profesinį išsilavinimą ir yra vyresni nei 50 metų – 44,7 proc.

UTVKAD Ukmergės skyriuje rugsėjo pradžioje buvo registruotos 75 laisvos darbo vietos. Iš jų 15 kaimo vietovėse ir 12 nekvalifikuotiems darbams.

Ukmergės skyrius bendradarbiauja su 581 darbdaviu. Per šių metų sausio–rugpjūčio mėnesius pavyko įdarbinti 1 809 ukmergiškius. Daugiausiai jų įdarbino: UAB „Narbutas International“ (46), AB „Ukmergės gelžbetonis“ (43), UAB „Henordic“ (38), UAB „Systemair“ (36), Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvas (31), UAB „Stansefabrikken“ (26).

Socialinės paramos skyriaus nedirbančių asmenų atvejo vadybininkė E. Sakienė pristatė Ukmergės rajono savivaldybės 2025 metų Užimtumo didinimo programą, kurios tikslas – padėti socialiai pažeidžiamiems asmenims pereiti nuo nedarbo prie užimtumo darbo rinkoje, pasitelkiant mokymus, laikiną užimtumą ir kompleksines pagalbos priemones.

Pasak E. Sakienės, šioje programoje dalyvauja 77 ukmergiškiai: 43 vyrai ir 34 moterys. Iš jų didžioji dalis – 70 proc. – gyvena kaimiškose vietovėse. 84 proc. visų programos dalyvių gauna socialinę pašalpą, 52 proc. – priklausomybių turintys ilgalaikiai bedarbiai ir 35 proc. – vyresni nei 55 metų amžiaus asmenys.

Programos dalyviams teikiamos priklausomybių konsultanto, pavėžėjimo, socialinio motyvavimo, psichologo ir kitos paslaugos. Prireikus, programoje dalyvaujančius teisiniais klausimais konsultuoja savivaldybės teisininkai.

E. Sakienės teigimu, vykdant programą 7 žmonės įsidarbino, 11 sėkmingai baigė programą, gavę dalyvumo lygį, 7 šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo nustatymo, vienam padedama spręsti šeimos narių priežiūros klausimus.

Socialinės paramos skyriaus vedėja A. Leonavičienė susitikimo metu pristatė kitus aktualius nedarbo lygio mažinimo sprendimus. Kalbėta apie priemones, padėsiančias mažinti nedarbo lygį, įdarbinant kuo daugiau darbo neturinčių rajono, ypač kaimiškųjų seniūnijų, gyventojų, nukreipiant juos dalyvauti Užimtumo didinimo programos paslaugose ir priemonėse. Aptartos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Pokalbio metu svarstytos priežastys, dėl kurių dalis gyventojų neturi darbo: netenkina darbo užmokestis arba darbo sąlygos, neturi galimybių atvykti į darbo vietą, stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti, apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, turi prižiūrėti, slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, turi žalingų priklausomybių, metai iš metų gauna socialines pašalpas, kompensacijas, tad jau nebenori dirbti ir kt.

„G. ž.“ inform.

Savivaldybės administracijos nuotr.