Renginyje „Lyderystė, auginanti pokytį“ dalinosi sėkmėmis ir iššūkiais

Smiltė MILUTYTĖ

Vilniaus universiteto studentė

Rugsėjo 18-ąją Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vyko didžiausias Lietuvos bibliotekas vienijantis iniciatyvos „Biblioteka visiems“ renginys – konferencija+ „Lyderystė, auginanti pokytį“. Kas antrus metus organizuojama ir jau trečią kartą vykstanti konferencija+ buvo skirta lyderystės temai. Savo patirtimis ir įkvėpimais dalinosi patys įvairiausi konferencijos svečiai – išskirtinės asmenybės, verslo atstovai, bibliotekų ir muziejų atstovai.

Pasak organizatorės, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vadovės Ingos Davidonienės, konferencija+ pirmą kartą surengta 2021 metais Kaune, kai 60 bibliotekų pasirašė bendrą 10 punktų manifestą, įpareigojantį bibliotekas tapti atvira ir saugia vieta žmonėms su negalia. Kaip teigia I. Davidonienė, konferencijos tikslas – dalintis sėkmėmis ir iššūkiais, gerinant prieinamumą, palaikyti vieniems kitus.

Pirmojoje renginio pranešimų dalyje kalbėta ne tik apie žmonių su negalia įtrauktį, bet ir apie lyderystę bei iniciatyvumo svarbą.

Konferenciją pradėjo doc. dr. Vytautas Liesionis pranešimu „Lyderystės galia“. Jame akcentuota humaniško vadovavimo ir pagarbos darbuotojui svarba. Pasak pranešėjo, lyderio atsakomybė nedeleguojama: „Vadovas turi užtikrinti, kad ne tik užduotis būtų atlikta, bet ir komanda neužgestų, būtų pasiruošusi toliau daryti tai, ką sutarusi, nusprendusi. Jeigu žinai, kad svarbiausias vadovo darbas yra teikti žmogui pagalbą, motyvuoti ir tik tada planuoti, orgazinuoti, atlikti kitas valdymo funkcijas, tada pavyksta.“

Pranešimo metu pristatęs Vytauto Didžiojo universiteto atliktą žmonių, kurie ilgiau nei metus dirbo užsienyje, apklausą, dr. V. Liesionis teigė, jog pagrindinė žmonių motyvacija išvykti buvo ne didesni atlyginimai, o didesnė pagarba darbuotojui bei mažesnis streso lygis. Iš auditorijos sulaukęs klausimo, ką daryti, kad bibliotekos būtų pilnos, atsakė, jog svarbiausia, kad bibliotekoje būtų gera būti. Juk biblioteka – ne knygos, o žmonės.

„Svarbiausia – šypsotis. Ten turi tvyroti gėrio dvasia“, – kalbėjo pirmasis pranešėjas.

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas papasakojo apie jau ketvirtus metus vykdomą projektą „Savas muziejus“, kurio tikslas – tapti prieinamesniu žmonėms su negalia.

„Nusprendėme, kad būsime besimokantis muziejus. Ne tik norime priimti žmones su negalia. Mūsų noras – išmokti, kaip juos priimti. Čia negali improvizuoti, tau turi pasakyti specialistai“, – sakė dr. A. Gelūnas.

Konferencijoje viešėjęs aktorius Dominykas Vaitiekūnas, COVID-19 pandemijos metu pirmą kartą atradęs kurčiųjų teatrą ir susidomėjęs jo kuriama tarpusavio sąveika scenoje, po ne vienų metų atkaklaus darbo žiūrovams pristatė muzikinį-socialinį įtraukties projektą „Mes taip nesitarėm“, jungiantį muziką, gestų kalbos poeziją, dainas lietuvių žodine bei gestų kalba ir videoprojekcijos meną. Aktorius teigė, jog ši patirtis privertė į negalią pažvelgti kitomis akimis: „Iš kurčiųjų išmokau, kad klausymą reikia patirti ne tik ausimis, bet ir kūno pojūčiais, kvapais, užuosti, perskrosti visus nutylėjimus ir nepasitikėti žodžiais, nes dažniausiai jie eina sau, veiksmai sau, o mes kitais pojūčiais galime gerokai daugiau suprasti, pažinti, atpažinti šį pasaulį“.

Renginyje kalbėta apie žmones su negalia ne tik iš visuomeninių organizacijų perspektyvos, bet ir verslo. Ieva Žimkienė, kalbėdama apie prieinamumo direktyvos įgyvendinimą UAB „Ignitis“ privačių klientų tarnyboje, teigė: „Prieinamumas yra mūsų strategijos dalis. Kai strategija susijungia kartu su vertybėmis, natūralu, kad įmonėje formuojasi bendra kultūra.“

Antroje konferencijos dalyje savo patirtimis kuriant prieinamumą dalijosi bibliotekų darbuotojai iš Anykščių, Kalvarijos, Panevėžio bei Lietuvos audiosensorinės bibliotekos.

Didelio dalyvių susidomėjimo ir plojimų sulaukė globėjai Edita ir Aidas Deltuvos, savanoriškai nusprendę rūpintis devyniais paaugliais. „Veikėm, nes reikėjo veikti“, – sakė A. Deltuva. Paklausti, kas padeda įveikti šeimoje kylančias krizines situacijas, pora atsakė, jog svarbiausia – matyti tame prasmę.

„Svarbiausias dalykas – prisiminti, kodėl tau tai svarbu. Mes visada prisimindavome, kodėl mes turime vaikus užauginti. O jei dabar yra sunku, turime žinoti, kad visa tai praeis“, – patirtimi dalinosi E. Deltuvienė. Jos sutuoktinis antrino, kad labai svarbu yra bendruomenės palaikymas. Taip pat išmokti rasti kad ir mažų dalykų, kuriais galima pasidžiaugti.

Renginio dalyviai nekantriai laukė „slapto pranešėjo”, kuris buvo nežinomas iki pat konferencijos pabaigos. Tai buvo Algirdas Kumža, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje. Svečias dalinosi savo patirtimis, įvairiomis kurioziškomis situacijomis dirbant ambasadoriaus darbą ir pamokomis, kurias išmoko.

Konferencija+ apėmė ne tik prieinamumo ir įtraukties temas, bet taip pat didelį dėmesį skyrė lyderystės, empatiško vadovavimo, atsakomybės prisiėmimo temoms. Kiekvienas renginio dalyvis turėjo puikią progą ne tik susipažinti su bibliotekų, muziejų ir verslo kuriamais prieinamumo projektais, bet ir gauti įkvėpimo bei motyvacijos siekiant komandinių ar asmeninių tikslų.

Vlado Šlaito bibliotekos nuotr.