Taujėnuose paminėta derliaus ir miestelio jubiliejaus šventė

Mingailė MIKĖNAITĖ

Vilniaus universiteto studentė

 

Šeštadienį, rugsėjo 13-ąją, Taujėnų dvaro parke tvyrojo tikra šventinė nuotaika – čia vyko kasmetinė Ukmergės rajono derliaus šventė „Aniuolų sargų kermošius“, šiemet sutapusi su ypatinga proga, Taujėnų miestelio 430 metų gimtadieniu. Tai vienintelė diena metuose, kai dvaras atvėrė savo parką lankytojams visiškai nemokamai, tad progos nepraleido nei vietiniai, nei svečiai iš viso rajono. Į šventę atvykusius jau nuo vartų pasitiko šurmuliuojanti mugė, gardžių patiekalų kvapai ir muzikos garsai.

Šventė prasidėjo iškilmingai – vidurdienį buvo pakelta Taujėnų vėliava-aitvaras, simboliškai paskelbęs renginio pradžią. Sveikinimo žodžius tarė rajono savivaldybės meras Darius Varnas. Jis pirmiausia padėkojo žemdirbiams, be kurių triūso nebūtų nei derliaus, nei šventės, taip pat pasveikino Taujėnus su miestelio gimtadieniu.

„Linkiu, kad Taujėnai gyvuotų amžinai, miestelis augtų, klestėtų ir kada nors aplenktų Ukmergę ar net Vilnių“, – šiais žodžiais savo kalbą baigė meras.

Sveikinimo žodį tarė ir Taujėnų seniūnas Andrejus Karpovas: „Šiandien mūsų miesteliui sukanka 430 metų. Taujėnai – tai ne tik vieta žemėlapyje, o 430 metų – ne tik skaičius. Tai – mūsų istorija, mūsų žmonės, kuriuos jungia praeitis, dabartis ir ateitis. Norėčiau padėkoti visiems taujėniškiams, Taujėnų seniūnijos gyventojams ir visiems kitiems, kurie prisideda puoselėdami Taujėnus bei gražindami juos.”

„Miško stilingiausiu“ buvo pripažintas Taujėnų seniūnijos pagamintas juodasis gandras.

Po sveikinimų šventės dalyviai galėjo apsidairyti po dvaro parką, kur jų laukė net vienuolika seniūnijų kiemelių. Kiekvienas buvo įrengtas kūrybingai, dekoruotas rudens gėrybėmis ir medžioklės atributais. Parke užsukti kvietė ir medžiotojų kampeliai, kur lankytojai galėjo pasimėgauti medžiotojų gamintais patiekalais.

Taip pat renginio svečių akį traukė ir gardžiais kvapais nosį kuteno Monart studijos kiemelis, kuriame vyko senovinė ėriuko kepimo ant laužo edukacija. Čia pat vyko ir „Hobby horsing“ – kliūčių įveikimas jojant ant žaislinio arklio; mugė, šaudymas iš lankų, Elvitos Šeputaitės ir Editos Gajauskienės drabužių kolekcija, E. Šeputaitės šiaudinių sodų paroda bei šakočio kepimo edukacija. O norintieji galėjo klausyti bei stebėti Ukmergės kultūros centro Taujėnų skyriaus ir Taujėnų pagrindinės mokyklos meno kolektyvų pasirodymus.

Neužmiršti ir tradiciniai konkursai

Kiekviena seniūnija į „Aniuolų sargų kermošių“ atsivežė iš įvairių medžiagų sukurtus miško gyvūnus, skirtus konkursui „Miško stilingiausias“. Visi šventės dalyviai galėjo balsuoti už jam labiausiai patikusį. Šių metų „Miško stilingiausiu“ buvo pripažintas Taujėnų seniūnijos pagamintas juodasis gandras. Beje, šį paukštį taujėniškiai pristatė ne atsitiktinai. Gandras yra pavaizduotas ir Taujėnų herbe.

Vyko ir tradicinis „Sunkiausios daržovės“ konkursas, kuriame „varžėsi“ gyventojų užauginti moliūgai, kopūstai, morkos, obuoliai ir pomidorai. Konkurso laimėtojais buvo paskelbti: net 33 kilogramus svėręs Deltuvos seniūnijos moliūgas, įspūdinga 11,5 kilogramo Pivonijos seniūnijoje užauginta kopūsto galva, Taujėnų žemėse iškasta 1,7 kilogramo morka, pusės kilogramo obuolys, sunokęs Siesikų seniūnijos soduose, bei beveik kilogramą svėręs pomidoras, prisirpęs Šešuolių seniūnijos darže. Nors bulvės šiemet konkurse nekonkuravo, šventės organizatoriai priminė, kad ankstesniais metais sunkiausia Taujėnų bulvė svėrė net 1,9 kilogramo.

Taujėnų dvaras, nuo seno yra garsus medžioklėmis, o po medžioklės dvaro gaspadinės ruošdavo skaniausius patiekalus. Tad dar vienas seniūnijų konkursas vadinosi „Sotus medžiotojas – sveikas žvėris“. Seniūnijų šeimininkės gavo užduotį – turėjo paruošti padažus prie medžiotojų dešrelių. O laimėtojus rinko suburta komisija: Angelė Andrikonienė, Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorė, Asta Dutkienė, rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, Danguolė Stackevičienė, UAB Taujėnų dvaras atstovė. Komisijos sprendimu šio konkurso nugalėtojais buvo paskelbtas Taujėnų seniūnijos gaspadinių gamintas padažas.

Taip pat buvo apibendrinti ne tik šių metų, bet ir dešimtmečio konkursų rezultatai. Paaiškėjo, jog kūrybiškiausia seniūnija dažniausiai pripažįstama Šešuolių, o kulinarinių varžytuvių karalienė – Lyduokių seniūnija. Per visus metus sunkiausias svertas moliūgas siekė net 89,5 kilogramo ir buvo išaugintas Šešuoliuose.

Lyduokių seniūnijos kiemelis.

Medžiotojai pristatė įvairius medžioklės trofėjus.

Ant svarstyklių – 33 kilogramus svėręs moliūgas.

Monart studijos kiemelyje vyko senovinė ėriuko kepimo ant laužo edukacija.

Publiką džiugino koncertinė dalis

Vakare prasidėjo koncertinė programa. Publiką džiugino grupė „Kitava“, vėliau – Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, energija užkrėtė rokenrolo grupė „Big Ben Jam“. Scenoje pasirodė ir grupė „Laimingu būti lengva“, duetas Rokas ir Laurynas. O šventės pabaigoje aikštę sudrebino šokiai su DJ. Muzikos ritmu sukosi tiek jaunimas, tiek vyresni. Visą dieną renginį vedęs aktorius Andrius Žiurauskas nepaleido iš rankų mikrofono ir savo humoru įtraukė publiką į šventės sūkurį.

Kartkartėmis Ukmergės derliaus šventėje apsilankantis anykštėnas Raimondas nestokojo puikios nuotaikos: „Smagu pasivaikščioti po Taujėnų dvaro parką, paragauti įdomių patiekalų, o didžiausią įspūdį man paliko seniūnijų kiemeliai“.

Kita renginio dalyvė Eglė džiaugėsi: „Atvykome pasiklausyti koncertų, bet kartu neatsisakėme paragauti ir medžiotojų patiekalų. Nesitikėjau, kad jie bus tokie skanūs“.

Šventę organizavusi Ukmergės kultūros centro komanda neslėpė, kad medžioklės tema pasirinkta neatsitiktinai. Taujėnų dvaro istorija yra labai glaudžiai susijusi su medžiokle.

„Taujėnų dvaras šiam rajoniniam renginiui pasirinktas dėl gilių medžioklės tradicijų. Kiekvieną rudenį Aniuolų sargų kermošių organizuodami vis skirtingoje rajono seniūnijoje atkreipiame dėmesį į vietos istoriją, ieškome, ką galėtume atspindėti, išryškinti, kad atskleistume to miestelio išskirtimumą ir grožį“, – sakė Kultūros centro vadovė Rasa Graužinienė.

Tądien Taujėnai gyveno ypatingu ritmu – pro dvaro vartus plūdo minios žmonių, o kiekvienas rado sau mielą veiklą: vieni ragavo gardžius patiekalus, kiti apžiūrinėjo parodas, klausėsi muzikos. Šventė tapo tikra padėkos diena žemdirbiams, Taujėnų bendruomenės vienybės simboliu ir puikia proga pasidžiaugti 430 metų miestelio istorija.

AUTORĖS nuotraukos