Pagerbtos Pivonijos šilo tragedijos aukos

Loreta EŽERSKYTĖ

Šalia Ukmergės ošiančiame Pivonijos šile daugiau nei septyniasdešimt metų pirmą rugsėjo sekmadienį minimas čia nukankintų ir užkastų Ukmergės miesto ir jo apylinkių, tolimesnių miestelių gyventojų – žydų atminimas. Pagerbimo iškilmės kasmet vyksta tuo pačiu laiku, 12 valandą. Tie, kurie negali būti Pivonijoje, čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius, įvykusią tragediją prisimena maldose ir uždegdami žvakutes savo namuose.

Rugsėjo 7-ąją, 12 valandą, Pivonijos šilo tylą perskrodė čaižus automobilių signalų kauksmas. Tai truko tik minutę, tačiau susirinkusieji mintimis spėjo nusikelti į 1941-ųjų rudenį, kuomet šioje vietoje į paskubomis iškastą milžinišką duobę šimtais gulė vaikai ir moterys, vyrai ir seneliai. Dabar čia tyliai ošia ir žuvusiųjų ramybę saugo šimtametės pušys. Prieš 84 metus pušyno tylą draskė šūviai ir mirštančiųjų aimanos. Tragiškas likimas čia ištiko dvylika tūkstančių aukų. Pivonijos šile nekaltai žuvo beveik visa Ukmergės žydų bendruomenė. Kartu su nužudytaisiais palaidota didelė dalis šios tautos tradicijų, kultūros ir visos Ukmergės istorijos…

Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, žuvusiųjų artimieji iš kitų miestų, Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisėjus Šapiro, Kauno ir Vilniaus žydų bendruomenių atstovai.

Renginyje, kaip ir kasmet, dalyvavo užsienio valstybių diplomatai. Tai Izraelio Valstybės ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Shimon Pesach, Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Jack Twiss Quarles van Ufford, Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Atle Konta Midttun, Prancūzijos Respublikos atstovas Pierre-Valéry Touvet. Taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Arvydas Daunoravičius.

Tradicines žuvusiųjų pagerbimo iškilmes pradėjo A. Taicas.

Žuvusiųjų pagerbimo iškilmėms vadovavęs Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas priminė, kad prieš 84 metus, 1941-ųjų birželio 23-ąją, dar nespėjus pasitraukti Raudonajai armijai, Ukmergėje prasidėjo žydų gaudymas. Pasak jo, pirmieji buvo suimti vadinamosios raudonosios ligoninės, kuri Vytauto gatvėje stovi iki šiol, gydytojai ir darbuotojai. Liepos 23 dieną paskelbtas nurodymas visiems žydams nešioti Dovydo žvaigždę. Nuo rugpjūčio prasidėjo masinės žudynės. Jos truko vos porą mėnesių, kol mieste neliko žydų. Per tą laiką išsigelbėti pavyko tik keliems nelaimėliams. Tų pačių metų rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje Ukmergės getas ištuštėjo ir buvo uždarytas…

Priminęs šiuos liūdnos Ukmergės istorijos faktus, A. Taicas pažymėjo, jog privalome tai prisiminti, apie tai kalbėti: „Turime perduoti atmintį ateities kartoms. Tuo labiau kad genocidas kartojasi broliškoje Ukrainoje…“

Žuvusiųjų atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute, prie memorialinio akmens Holokausto aukų atminimui maldą skaitė kasmet čia atvykstantis Kauno žydų bendruomenės narys Iseris Šreibergas.

Į susirinkusiuosius kreipėsi Izraelio Valstybės ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Sh. Pesach. Pasak svečio, pasaulio įvykiai rodo, kad žiaurumai, kurie čia vyko prieš 84 metus, gali pasikartoti. Todėl negalime būti abejingi stebėtojai. Diplomato pasisakymą į lietuvių kalbą vertė Antano Smetonos gimnazijos abiturientė Viltė Majauskaitė.

Jautrų muzikinį pasirodymą dovanojo Ukmergės meno mokyklos mokinė, želviškė Elzė Jačionytė (mokytoja Sigita Grodzenskienė).

Pivonijos šile pagerbus Holokausto aukų atminimą, svečiams buvo surengta pažintinė ekskursija po žydiškąjį Ukmergės senamiestį.

AUTORĖS nuotraukos