Įsimintina išvyka pas totorius

Aldona KUZMIENĖ

 

Vilniaus rajone yra unikalus kaimas, pavadintas Keturiasdešimt Totorių vardu. Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA) Ukmergės rajono skyriaus nariai, norėdami artimiau susipažinti su jo gyventojais, tradicijomis, veikla, apsilankė šioje gyvenvietėje.

Bendruomenės pirmininkė Fatima Buinovska, pasipuošusi tautiniais rūbais, mus pasitiko prie totorių maldos namų, mečetės, ir maloniai pakvietė į vidų. Šeimininkė papasakojo, jog ši gyvenvietė yra gatvinis kaimas, įsikūręs kalvoje. Tai yra viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje, išlikusių iki šių dienų. Manoma, kad ji kilusi iš totorių kareivių stovyklos ir išaugusi į dvaro kiemą. Dabar čia gyvena apie 120 totorių. Istoriniuose šaltiniuose kaimas paminėtas net XV a., nuolat buvo niokojamas įvairių antpuolių, gaisrų, apiplėšimų. Pirmoji mečetė gyvenvietėje pastatyta dar Vytauto Didžiojo laikais, apie 1430 m., dabartinė – 1815 m., todėl iš pagarbos kunigaikščiui vietiniai žmonės savo lėšomis pastatė paminklą. Mečetė unikali tuo, kad neturi nišos, rodančios kryptį į Meką. Fatima pasakojo, kad mečetė yra jų religinio gyvenimo centras. Pastebėjome, jog maldos namų interjeras labai kuklus, nėra paveikslų, tik išrašai iš korano. Ne visi totoriai sugeba skaityti koraną arabiškai, todėl maldas išmokę mintinai.

Susitikimas tęsėsi bendruomenės namuose, kurių statybai buvo panaudotos europinės lėšos. Šie namai tapo totorių kultūros centru, susibūrimo vieta. Čia vyksta bendri renginiai su lietuvių bendruomenėmis, edukacinės programos, įvairūs vakarai, priimamos ekskursijos. Visos šventės vyksta pagal totorių tradicijas, jiems svarbu pasidalyti tuo, ką gražaus, vertingo turi sukaupę.

Kaimo bendruomenė labai nori išsaugoti kultūrinį totorių paveldą, perteikti jį ateinančioms kartoms. Be kita ko, jie turi gausybę puikių tautinių patiekalų receptų! Tuo mes ir įsitikinome, ragaudami įžymųjį totorių „arbūzniką“. Tai – gardus, sotus, tik pas juos kepamas patiekalas iš moliūgo. Fatima supažindino, kaip jis gaminamas. Darbščios kaimo šeimininkės taip pat didžiuojasi pagamintu plovu, šimtalapiu pyragu. Neišvažiavome, kol neparagavome šių skanių patiekalų. O kokia kvapni turkiška kava!

Bendravome, skanavome, pateikėme šeimininkams gausybę įvairių klausimų, į kuriuos vos spėjo atsakinėti svetinga bendruomenės šeimininkė Fatima. Laikas prabėgo nepastebimai greitai. Palinkėjome didžiausios sėkmės totorių bendruomenei, kuri artima ir svetinga visiems, kas domisi jų gyvenimu.

Janinos KUPRIJAŠKINOS nuotr.