Šešuolių bažnyčios palėpėje aptikti vertingi tarpukario dokumentai

Loreta EŽERSKYTĖ

„Istorinių dokumentų randama. Bet vienoje vietoje aptikti tokios įspūdingos apimties XVIII–XX a. bažnyčios ir valsčiaus dokumentų – didžiulis netikėtumas. Manau, tai vienas didžiausių dokumentų komplektų, kurie buvo laikyti dingusiais, bet netikėtai atrasti. Šimtai nuoseklių bylų, tūkstančiai dokumentų. Visas šis radinys svarbus ne tik Šešuolių apylinkių gyventojams, bet ir Aukštaitijos regionui bei visai Lietuvai. Be to, dokumentai mena Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo įvykius. Tikėtina, kad atidus jų nagrinėjimas prisidės prie ne vieno rimto mokslinio atradimo ir istorinio vertinimo“, – apie rastų dokumentų svarbą „Gimtajai žemei“ pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto prodekanas dr. Norbertas Černiauskas. Jis vadovavo mokslinei ekspedicijai, kurios dalyviai ir surado archyvinį lobyną.

 

Žinojo, kad palėpėje yra dokumentų

Pasak dr. N. Černiausko, su VU Istorijos fakulteto studentais, įgyvendindami laimėtą projektą, planavo vasaros praktiką, kurios metu didžiausias dėmesys būtų skirtas kultūros paveldui. Apsispręsti, kuria kryptimi vykti, padėjo Šešuolių parapijos klebono kun. Vido Bernardo Sajetos telefono skambutis.

„Paskambinęs į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą klebonas papasakojo, kad vykdant kažkokius darbus kilę įtarimų, kad bažnyčios palėpėje yra kažkokių dokumentų. Tai išgirdę nusprendėme vykti į Šešuolius ir patikrinti nurodytą vietą. Be to, Šešuoliai mūsų dėmesį patraukė dar ir todėl, kad čia yra sena bažnyčia, miestelis turi aikštę, paminklą. Suplanavome susitikimus, numatomus darbus ir išvykome“, – kalbėjo ekspedicijos vadovas.

Studentų ekspedicijos tikslas – kompleksiškai tyrinėti vietos kultūros paveldo objektus, rinkti istorinę medžiagą apie Šešuolius ir visą Ukmergės kraštą ir ją perduoti atminties institucijoms.

Aplankė Ukmergės muziejų ir biblioteką

Viešnagę Ukmergės rajone Vilniaus universiteto istorikai pradėjo nuo apsilankymo Ukmergės kraštotyros muziejuje. Taip pat jie užsuko į Vlado Šlaito viešąją biblioteką, Kraštotyros ir fondų valdymo skyriuje susipažino su sukaupta medžiaga apie šį kraštą.

Atvykę į Šešuolius, bendravo su seniūne Jolanta Lukšiene. Kadangi šiame miestelyje ir jo apylinkėse iki Antrojo pasaulinio karo gyveno nemažai žydų, susitiko su Ukmergės žydų bendruomenės pirmininku Artūru Taicu.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentai Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje.

Pirmąjį vakarą ekspedicijos dalyviai susitiko su Šešuolių parapijos klebonu kun. V. B. Sajeta ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte, kartu su jais apžiūrėjo bažnyčią, susipažino su čia esančiomis kultūros vertybėmis.

Pranoko lūkesčius

Antroji ekspedicijos diena prasidėjo nuo bažnyčios palėpės apžiūros. Kartu su klebonu palipę į viršų, maldos namų užkaboryje istorikai išvydo krūvas dulkėse skendinčių dokumentų. Dirbti teko užsidėjus respiratorius.

Pirminės apžiūros metu paaiškėjo, jog bažnyčios palėpėje, toli nuo pašalinių akių, dešimtmečius gulėjo Ukmergės apskrities Šešuolių valsčiaus tarpukario veik-los bylos, bažnytinės metrikacijos knygos, gyventojų asmens dokumentai, pasų kortelės ir pan.

„Tai, kas buvo rasta, man – didelis netikėtumas. Po to, kai prieš kovido pandemiją ir jos metu bažnyčioje, palėpėje ir net bokšte vykusių daugybės valymų čia dar įmanoma kažką vertingo aptikti, tikrai netikėjau…“ – su nuostaba kalbėjo Šešuolių parapijos klebonas.

Pasak ekspedicijos vadovo, rasti dokumentai pakeitė studentų planus: „Ketinome apžiūrėti palėpę, o po to susitikti su vietos gyventojais, juos kalbinti. Aptikus tiek daug dokumentų, gerokai užtruko ir pirmieji jų gelbėjimo darbai. Beje, jų būklė įvairi. Kai kurie popieriaus lapai pakankamai gerai išsilaikę. Tačiau yra ir stipriai suirusių. Vadovaujantis senųjų dokumentų gabenimo ir saugojimo metodiniais nurodymais, visi rasti dokumentai pirmiausia buvo apvalyti ir kruopščiai surinkti bei suregistruoti. Jie bus perduoti Lietuvos centriniam valstybiniam archyvui. Specialistai juos restauruos ir priskirs tinkamiems fondams. Bažnytinės metrikacijos knygos bus nuskenuotos ir grąžintos Šešuolių parapijai. Tai dabar bus padaryta Kaišiadorių vyskupijai derinant su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.“

Slėpė nuo sovietų?

Paklaustas, kaip ir kodėl vietos valsčiaus dokumentų archyvas kartu su bažnytinės metrikacijos knygomis atsidūrė parapijos maldos namų palėpėje, dr. N. Černiauskas svarstė, jog visa tai greičiausiai buvo padėta sąmoningai, taip slepiant nuo sovietų.

„Kadangi ta vieta – užkampis, niekam neprireikė ten landžioti, dokumentai taip ir gulėjo. Sovietmečiu gal kažkas apie juos ir žinojo, bet vengiant galimų valdžios nemalonumų, nejudino…“ – samprotavo istorikas.

Šešuolių parapijos klebonas kun. V. B. Sajeta turi tokią versiją: „Ši patalpa, kur aptiktas istorinis lobis, netinkama popieriniams dokumentams saugoti. Čia ir vėjai pučia, ir drėgmė patenka. Todėl spėju, kad dokumentai buvo atgabenti ir padėti labai skubant ir laikinai…“

Ekspedicijos dalyviai bažnyčios palėpėje.

Kunigas taip pat neatmeta galimybės, jog keli žmonės galėjo žinoti šią paslaptį. Deja, jie reikšmingus istorinius dokumentus palaikė dėmesio neverta makulatūros krūva.

„Džiaugiuosi, kad lobio gyvybės kibirkštį įžiebė studentai. Jie jau gyvai pajuto istoriją. Lieka tikėtis, kad rasti dokumentai juos „užkabins“ ir jie tęs pradėtą darbą“, – mintimis dalijosi kun. V. B. Sajeta.

Pristatys Šešuolių ir Ukmergės bendruomenėms

„Kiekvienas dokumento sugrįžimas į archyvus – nesvarbu, ar tai būtų šimtmečio senumo bažnytinės metrikos, ar pogrindinėje spaustuvėje spausdinti partizanų laiškai – yra reikšmingas žingsnis. Tai ne tik praeities išsaugojimas, bet ir mūsų pačių ryšio su istorija atkūrimas. Tik rinkdami šias dėlionės dalis galime matyti pilnesnį savo praeities vaizdą“, – kalbėjo vyriausioji Lietuvos archyvarė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė Inga Zakšauskienė.

Pasak dr. N. Černiausko, rasti Šešuolių valsčiaus savivaldos dokumentai mena tarpukarį. Iki šiol tokių dokumentų Valstybės centriniame archyve buvo mažai, todėl jie labai svarbūs Ukmergės regiono istorijai.

Istorikas pabrėžė, jog ekspedicijos dalyviai po mėnesio kito ketina sugrįžti į Šešuolius bei Ukmergę ir savo radinius pristatyti vietos bendruomenėms: „Dabartinis matymas – ne slėpti, uždaryti archyvus, o kuo plačiau juos atverti lankytojams, visiems savo krašto istorija besidomintiems žmonėms“.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir redakcijos archyvo nuotraukos

 

1572 m. Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus pastangomis Šešuoliuose buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia ir įsteigta parapija. 1698-aisiais Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Brzostovskis bažnyčią atnaujino, o 1751 m. vyskupas Mykolas Zienkovičius (Zenkavičius) ją vėl perstatė. Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčia yra regioninės reikšmės architektūrinis, dailės ir sakralinis kultūros paveldo objektas.

Ši šventovė – viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių liaudiško baroko bažnyčių. Ji dvibokštė, vienanavė, halinio tipo, turi trisienę apsidę ir dvi zakristijas. Vakarinis ir rytinis bažnyčios fasadai simetriški, šiaurinis ir pietinis – skirtingų plokštumų.

Bokštų viršūnėse ir frontono viršuje matyti apskardinti šalmai su ažūriniais metalo kryžiais, virš apsidės – taip pat šalmas su kryžiumi. Pagrindinio fasado frontonas yra lanko kontūro, fasadą horizontaliai į du tarpsnius dalina karnizas su stogeliu. Langų ir durų angos – stačiakampės. Bažnyčios fasadų apdailai ir puošybai panaudoti mediniai profiliuoti karnizai, langų bei durų apvadai, vertikalus medinių lentelių apkalimas, šoninių sienų piliastrai, kryžius galinėje apsidės sienoje. Jos viduje matomi dekoro elementai – skulptūros, monumentaliosios tapybos kūriniai, stiuko bei gipso lipdiniai.

Bažnyčioje paminkliniai yra: didysis barokinis Švč. Mergelės Marijos altorius, kairysis, šoninis, barokinis Šv. Onos altorius su tabernakuliu, dešinysis, šoninis, barokinis Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios altorius su tabernakuliu, procesijų altorėliai bei vargonai.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo