Želvos kultūros namai: idėja, tapusi tikrove

Loreta EŽERSKYTĖ

Birželio 21-osios popietę į Želvos kultūros namus rinkosi miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai, vietos saviveiklininkai, kultūros darbuotojai. Sulaukta kraštiečių, būrelio garbių svečių, tarp kurių buvo ir Seimo nariai Indrė Kižienė bei Arūnas Dudėnas. Juos visus sukvietė neeilinė proga – šventė, skirta kultūros namų veiklos 40 metų jubiliejui.

Renginys prasidėjo šeimininkams ir svečiams susibūrus lauke, prie pagrindinio įėjimo. Buvo prisiminti ir pagerbti žmonės, kurie šiuos kultūros namus statė ir kūrė, juose įžiebė meninę ir kūrybinę dvasią, išlaikė ir puoselėjo krašto kultūrines tradicijas. Prie pastato sienos pritvirtinta atminimo lenta, skelbianti: „Šie kultūros namai – idėja, tapusi tikrove. Jie buvo pastatyti 1985 m. Jono Vinckaus iniciatyva ir iki šiol atviri kiekvienam, nešančiam kultūrą ir kūrybą“.

Tad neatsitiktinai buvusio ,,Gimtosios žemės“ kolūkio pirmininkui J. Vinckui, kurio rūpesčiu ir pastangomis Želvoje suklestėjo kultūra, iškilo modernūs ir erdvūs, 300 vietų kultūros namai, buvo skirti pagarbūs padėkos žodžiai.

Vyresnieji želviškiai mena, jog tuometiniam kolūkiui nuo 1971 iki 1988 metų vadovavęs J. Vinckus buvo vertas didelės pagarbos, ne visų suprastas svajoklis, kurio visur buvo pilna. Tokio žmogaus nebuvo ir greičiausiai nebus šiame krašte – jis puoselėjo grožį, rėmė kultūrą, su visais stengėsi būti ir varge, ir džiaugsme.

Vietos žmonių atmintyje jis liko kaip rūpestingas vadovas. Kazliškiuose ir Laumėnuose pastatė modernius gamybinius kompleksus, visame kolūkyje statė gyvenamuosius namus, vien Želvoje atsirado nemažai naujų gatvių. Prie J. Vinckaus suklestėjo ir kultūra. Dar miestelyje kultūros namų nebuvo, o želviškiai jau šoko, dainavo. Saviveiklininkus rinko pats pirmininkas. Tuomet Želva galėjo pasigirti keliais saviveiklos kolektyvais – gyvavo jaunimo tautinių, senjorų šokėjų, dramos, vyrų ir moterų ansambliai… Saviveiklininkai dalyvavo Respublikinėse dainų šventėse, juos filmavo televizija…

Atidarius naujus kultūros namus, J. Vinckus į Želvą kvietė geriausias Lietuvos vokalo grupes. Čia skambėjo legendinės ,,Nerijos“, kitų tuometinių ansamblių atlikėjų dainos, vaidino sostinės ir Kauno teatrų aktoriai. Su Jaunimo teatru buvo pasirašyta net bendradarbiavimo sutartis. Jis mokyklos poezijos mylėtojams padėjo rengti ,,Poezijos pavasarius“, į kuriuos kvietė garsius poetus…

Deja, kultūros namuose aktyvus gyvenimas virė mažiau nei du dešimtmečius. Nelikus entuziastų, nekurstomas kultūros židinys ėmė gesti. Netrukus per kiaurą stogą į salę lašėjo vanduo, tad renginius teko perkelti į lauką. Galiausiai kultūros namai buvo uždaryti.

Miestelio centre stovintis ir per dešimtmetį gerokai apiręs kultūros namų pastatas seniūnijai ir bendruomenės aktyvui tapo tikru galvos skausmu. Norint jį suremontuoti, buvo reikalingos didžiulės lėšos. 2003 metais pavyko gauti 10 tūkst. litų ir įgyvendinti pirmą remonto projektą. Tačiau šie pinigai – tik lašas jūroje. Želviškiai nenuleido rankų, ieškojo būdų, kaip prikelti kultūros namus, kuriais kažkada Želva pelnytai didžiavosi, antram gyvenimui.

Pagaliau trims seniūnijos bendruomenėms – Želvos, Laumėnų ir Tolučių-Bajorų – susitelkus ir suvienijus lėšas, imtasi įgyvendinti idėją Želvoje vėl turėti kultūros namus.

2011 metų rudenį tuomečiam Želvos seniūnijos seniūnui Kęstučiui Mikalajūnui su konkursą laimėjusia UAB „Ukmergės statyba“ pasirašius sutartį, prasidėjo didžiuliai remonto darbai. Rekonstruotas stogas, pastatas apšiltintas, pakeisti langai, atliktas vidaus patalpų remontas, įrengta kieto kuro katilinė, neįgaliųjų keltuvas. Suremontuotame pastate vėl įsikūrė kultūros namai su erdvia sale, čia persikėlė biblioteka, patalpos skirtos ir vietos bendruomenei.

2012-ųjų gruodį surengtoje naujai atgimusio pastato atidarymo šventėje jos vedėja Lina Monkevičienė pasidžiaugė: kaip gerai, kad už kultūros namų remontui skirtus pinigus želviškiams nereikėjo pirkti dinamito, kad nugriautų statinį. Lėšas jie panaudojo dažams patalpoms išdažyti…

Didelių pastangų ir noro dėka atgaivinti kultūros namai gyvuoja. Ukmergės kultūros centro Želvos skyriuje veikia keli kolektyvai: liaudiškos muzikos kapela „Želvelė“, armonininkų ansamblis, mėgėjų teatras „Liktarna“, vaikų teatro studija. Čia organizuojami įvairūs renginiai, minimos valstybinės ir tautinės šventės, atvyksta profesionalūs atlikėjai.

Kultūros namų scenoje – Želvos „Želvelės“ muzikantai ir suaugusiųjų teatro „Be pavadinimo“ artistai iš Garliavos.

Šventiniame renginyje, kurį vedė renginių organizatorė Vilma Budrienė ir seniūnijos vyresnioji specialistė Edita Mikalajūnienė, susirinkusiems buvo priminta, kokią didelę reikšmę Želvos miesteliui turi ši jauki, visiems brangi erdvė, suburianti gyventojus, svečius ir draugus. Didžiausia padėka buvo skirta visiems, kurie per 40 metų rūpinosi Želvos kultūros namais – buvusiems darbuotojams, meno vadovams, techniniam personalui, Želvos bendruomenėms ir jų pirmininkams, Želvos seniūnams bei visiems, kurie savo darbu, idėjomis ir nuoširdumu prisidėjo prie kultūros namų gyvavimo, leido išsaugoti ir puoselėti Želvos kultūrines tradicijas bei bendruomenės dvasią.

Savo pasirodymais renginį papuošė vietos bei svečių ir bičiulių meno kolektyvai – Ukmergės kultūros centro Siesikų skyriaus istorinio šokio kolektyvas (vadovė Valentina Karaliūnienė), Želvos skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Želvelė“ (vadovas Vaclovas Butkus), Siesikų skyriaus kaimo kapela „Vieversa“ (vadovas Vidmantas Savilionis), dainomis sušildė kraštiečiai Giedrė ir Dainius Druskiai, Želvos mokyklos muzikos mokytojas Vilmantas Driukas.

Mokytojas ir muzikantas V. Driukas.

Į šventę atvykusi pirmoji Želvos kultūros namų direktorė Zita Butiškytė atsivežė savo vadovaujamą Garliavos kultūros centro suaugusiųjų teatrą „Be pavadinimo“. Jis parodė spektaklį vaikams nuo 3 iki 103 metų „Besotė Mekekiotė“ pagal L. Petkevičiūtės pjesę (gyva muzika – Juozas Strupinskas, režisierė Z. Butiškytė).