Kauno M. K. Čiurlionio draugijos nariai V. Bakutienė ir A. Bakutis su kun. R. Laniausku.

„Laiko atspindžiai Vilkmergės žemėje“, Kultūra, Naujausi

„Iš Karalių pasakos ateinam…“

Rasa GRIŠKEVIČIENĖ

 

Taip pavadinta Jaunųjų čiurlioniečių kūrybos darbų paroda, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150 metų jubiliejui paminėti ir iš naujo permąstyti jo kūrybos svarbą Lietuvos bei pasaulio kultūrai, surengta Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkciame mokslo ir studijų centre.

Tai tarytum ilgalaikiai pašnekesiai su pačiu Čiurlioniu, užgimę jo tėvonijoje – unikalios dvasinės ir materialios kultūros Dainavos krašte. „Tautiškoji dailė turi būti mūsų dailės pamatas, iš jos turi pakilti savotiškas lietuvių stilius, ji yra mūsų pasididžiavimas, nes tas gražumas, kurį turi savy, yra grynas, savotiškas ir išimtinai lietuviškas“, – rašė 1908 m. M. K. Čiurlionis savo straipsnyje „Antroji lietuvių dailės paroda“.

 „Ateitis parodys, ar išsipildys ši Čiurlionio svajonė, bet sekime jo pavyzdžiu – visada išlikti savimi šiame globaliame pasaulyje. Sakoma, kad kiekvienas vaikas yra neprakalbintas genijus, o mūsų mažiausieji dar prideda savo: „O mane jau prakalbino Čiurlionis,“ – tvirtina renginio organizatoriai ir kviečia apsilankyti parodoje.

Mes ir jautėmės lyg parodoje. Lyg M. K. Čiurlionio tėvonijoje. Lyg Šateikių Šv. Evangelisto Morkaus bažnyčioje, kur 1909 metų sausio 1 dieną savo gyvenimus sujungė dvi išskirtinės asmenybės – garsus Lietuvos dailininkas, kompozitorius, vizionierius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir jo mylimoji – talentinga rašytoja, poetė, visuomenės veikėja Sofija Kymantaitė. Jų meilė sujungė meną, literatūrą, didžiulį patriotizmą ir ištikimybę Lietuvai. M. K. Čiurlionis, regintis pasaulį spalvų ir garsų harmonijoje, ir Sofija, atskleidžianti save žodžio mene, – dvi viena kitą papildančios sielos.

Pakylėta dvasia, lyg užburti, nuščiuvusioje Ukmergės kultūros centro salės tyloje klausėmės viešnios – Kauno M. K. Čiurlionio draugijos narės, Kalbos premijos laureatės Violetos Bakutienės pasakojimo ir jai talkinusio literatūrinės-muzikinės kompozicijos „M. K. Čiurlionis – lietuviškosios tapatybės simbolis“ sudarytojo Antano Bakučio.

Su programa, skirta M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, Violeta ir Antanas Bakučiai keliauja per Lietuvą, dalindamiesi savo išmintimi, jaukia širdies šiluma ir meile. M. K. Čiurlioniui, muzikai, literatūrai, Lietuvai…

Renginio dalyvius savo atliekama M. K. Čiurlionio muzika sveikino Ukmergės meno mokyklos Muzikos skyriaus mokytojos metodininkės violončelininkė Angelė Adamonienė ir pianistė Rasa Ermolavičienė. Savo kūrybos eiles skaitė laikraščio „Ukmergės žinios“ redakcijos surengto poezijos konkurso „Kibirkštys“ nugalėtojas kunigas Rimantas Laniauskas ir dailininkė Nijolė Stunskaitė-Vilkė.

Nijolės PAŠKAUSKIENĖS nuotraukos

Savo eiles skaitė N. Stunskaitė-Vilkė.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas