Sostinė ketina įamžinti Antano Smetonos atminimą

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė konkursą dėl paminklinio objekto, skirto įamžinti pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, idėjos. Miesto taryba jau anksčiau yra priėmusi sprendimą, kad paminklas A. Smetonai turėtų iškilti skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą. Sostinės savivaldybė prie vieno iš iškiliausių Lietuvos valstybės kūrėjų įamžinimo klausimo grįžta po trejų metų pertraukos.

Kaip nurodo konkursą inicijavusi savivaldybė, paminklas turėtų pagarbiai ir paveikiai įamžinti prezidento A. Smetonos atminimą, aktualizuojant asmenybės reikšmę šiuolaikinei Lietuvai.

„Šis paminklas – tai ne tik pagarba mūsų istorijai, bet ir priminimas apie žmones, kurie kūrė modernią Lietuvą. A. Smetona buvo vienas iš jų – valstybės kūrėjas, pirmasis prezidentas, reikšminga figūra tautinės savimonės formavime. Atėjo metas A. Smetoną įamžinti sostinėje“, – išplatintame pranešime cituojamas Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Tiesa, kitaip nei įprasta, paminklinio objekto idėjos konkursas vyks dviem etapais. Pirmajame – kvalifikacinėje atrankoje – paraiškas dalyvauti konkurse galės pateikti visi pageidaujantys kandidatai. Į antrą konkurso etapą bus pakviesti tik kvalifikacinėje atrankoje daugiausiai balų surinkę penki dalyviai. Pirmojo etapo dalyviai paraiškas turės pateikti iki šių metų liepos 4 d. Juos vertins Vilniaus miesto savivaldybė.

Paminklinio objekto sukūrimas, išpildymas bei įrengimas neturėtų viršyti 300 tūkst. eurų, pažymi savivaldybė.

Galima prisiminti, jog prieš penkerius metus konkursą dėl A. Smetonos paminklo buvo surengusi Vyriausybės kanceliarija. 2020-iais atrinktas jo nugalėtojas – knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojanti skulptūra. Ją planuota įrengti netoli Vyriausybės rūmų, Gedimino prospekte. Tačiau nesulaukta sostinės valdžios leidimo statyti šio paminklo. Savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija paragino kultūros ministrą rengti naują konkursą, nes projektą atrinkusioje komisijoje nebuvo „savivaldybės administracijos ir vilniečių atstovų“, teigta, kad atrinktas projektas neužtikrina visuomenės teisės į aukšto lygio meninių sprendimų kokybę.

Vilniui atsisakius idėjos sostinėje pastatyti paminklą A. Smetonai, vietą šiam atminimo ženklui rado Palanga – miestas, kuriame prezidentas lankė mokyklą ir mėgo ilsėtis.

„Vilnius atsisakė ne apskritai įamžinimo, o šito įamžinimo. Tikiuosi, kad prezidentas A. Smetona ras garbingą vietą ir Vilniaus landšafte. O tas projektas bus įgyvendintas nepaisant visų samprotavimų“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda 2023 metų vasarį, Palangoje paminklo atidengimo ceremonijoje.

1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės rajone, Užulėnio kaime gimęs A. Smetona šalies vadovo pareigas ėjo du kartus – 1919 m. balandžio 4 d.–1920 m. birželio 19 d., 1926 m. gruodžio 19 d.– 1940 m. birželio 15 d. Jis buvo Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Tarybos pirmininkas, publicistas. 1926 m. pirmasis Lietuvos prezidentas įvykdė valstybės perversmą ir nuvertė tuometį šalies vadovą Kazį Grinių. 1940 m. sovietams okupuojant šalį A. Smetona pasitraukė į Vakarus. 1944 m. sausio 9 d. Jungtinėse Valstijose, kilus gaisrui jo namuose, žuvo.

Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę pirmasis paminklas, įamžinęs A. Smetoną, 1996 m. buvo pastatytas Kaune, istorinės Prezidentūros kiemelyje. Čia taip pat stovi ir kitų dviejų prieškario Lietuvos prezidentų – Kazio Griniaus ir Aleksandro Stulginskio – bronzinės skulptūros.

Ukmergės rajone, Užulėnio kaime, priešais Užugirio mokyklą-muziejų, paminklas iškiliam kraštiečiui A. Smetonai iškilmingai atidengtas 2019 m. rugpjūčio 10 dieną. 2,5 metro aukščio iš bronzos nulietą skulptūrą ant granitinio pjedestalo sukūrė ir įrengė skulptorius Antanas Žukauskas.

Dar vienas atminimo ženklas A. Smetonai iškilo šių metų balandžio 4 d. Ukmergėje, A. Smetonos ir Boleslovo Dirmanto gatvių sankirtoje. Iš bronzos pagamintas, ant beveik 2 metrų postamento užkeltas 100 kg sveriantis biustas atstatytas toje pačioje vietoje ir toks pats, koks stovėjo dar XX a. 4-ajame dešimtmetyje, šalia anuomet veikusio 1-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko kareivinių. Sovietmečiu sunaikintą biustą atstatė vilnietis skulptorius, bronzos liejimo meistras Rolandas Šmitas.

Ukmergės kraštotyros muziejaus ir redakcijos archyvo nuotraukos

Paminklas A. Smetonai Užulėnyje.

A. Smetonos skulptūra Kaune, istorinės Prezidentūros kiemelyje.

Atminimo ženklas A. Smetonai Palangoje.