Lauko paviljone – jubiliejinė kraštietės keramikės darbų paroda

Gegužės 27-osios popietę prie Ukmergės kraštotyros muziejaus esančiame stikliniame lauko paviljone atidaryta kraštietės, garsios keramikės Aldonos Keturakienės kūrybinių metų 50-metį įprasminanti bei jos kūrybos principus apibūdinanti retrospektyvinė paroda „Dienoraštis – Užrašų knygutė“.

Tai unikali proga iš arti susipažinti su subtilia, pasaulyje įvertinta kaulo porceliano meistrystės elegancija ir autorės dvasiniu kūrybos pasauliu. Parodos kūriniai – tai vizualiniai dienoraščiai, pasakojantys ne apie paviršutinius įvykius, o apie vidines žmogaus būsenas. Jie nebyliai kalba apie mus visus – per tėvų prisiminimus, brandos išgyvenimus ar gyvenimo iššūkių dvelksmą.

A. Keturakienės darbai rodyti visoje Europoje, ji yra pelniusi daugybę apdovanojimų.

„Ukmergė – mano gimtinė, mano jaunystės miestas“, – sakė parodos atidaryme dalyvavusi jos autorė ir patikino, kad visus šios parodos kūrinius dovanojanti Ukmergei.

Parodos atidaryme dalyvavo autorės kolegos, ukmergiškiai.

Rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė keramikos meistrei padėkojo už gražią parodą bei pasidžiaugė, kad lauko parodų paviljone eksponuojamais jos darbais galės pasigrožėti būriai praeivių.

Susirinkusieji žavėjosi parodos eksponatais bei keramikės meistriškumu. Paroda bus eksponuojama iki birželio 30 d.

A. Keturakienės darbų paroda – pirmoji, kurią Ukmergės stikliniame lauko paviljone surengė Vilniaus dailės akademija (VDA). Iki šiol keletą metų šiame 2021 metais rajono savivaldybės įrengtame paviljone parodas organizavo Tomo Jurgio Daunoros vadovaujama kultūrinių iniciatyvų grupė „Kvadratas“ ir lauko paviljonų tinklas „Gobis. Lauko ekspo“.

Paslaugos teikėjai pasikeitė šiais metais, iš naujojo parodų organizatoriaus tikimasi kryptingumo ir aukšto meninio lygio kūrinių. Su VDA sutartis sudaryta metams su galimybe ją pratęsti.

Dainiaus VYTO nuotraukos

 

Aldona Sabaliauskaitė Keturakienė gimė 1945 m. Ukmergėje. 1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą (Kauno skyrių). Jos mokytojais buvo prof. Liudvikas Strolis, Juozas Adomonis, Vladas Drėma, doc. Zenonas Varnauskas, Liudas Truikys, Stasys Ušinskas, skulptorė Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė, Klemensas Čerbulėnas, keramikė Gražina Stungurienė, prof. Jonas Mikėnas.

1967–1989 m. dirbo Kauno dailės kombinate. 1990–1999 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto Taikomosios keramikos ir stiklo katedros vedėja, 1999–2003 m. šio instituto direktorė, nuo 2003 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto Taikomosios keramikos katedros vedėja; profesorė (2006).

2007 m. keramikei skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Nuo 1972 m. dalyvauja parodose, keramikos simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje (Italijoje, Vokietijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Čekijoje, Nyderlanduose); individualios Kaune (1977, 1995, 2001, 2005, 2006 m. su V. Valiušiu, 2007, 2015 m.), Vilniuje (1996, 1998, 2002, 2004, 2008, 2013 m.), Ukmergėje (1999, 2004 m.), Dubline (2004 m.), Panevėžyje, Montpellier (abi 2005 m.). Parodų kuratorė, viena Tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo Idėja Kauno Jiesios fabrike organizatorių (rengiamas nuo 1991 m.).

Nuo kūrybos pradžios autorės kūriniuose visuomet buvo gausu tarpdiscipliniškumo. Tame atsispindi natūralus kūrėjos poreikis tyrinėti aplinką, analizuoti patirtis, gilintis ir visuomet sekti platesnį kontekstą, niekuomet neapsiribojant viena disciplina, viena išraiškos forma ar tyrimo tema. Kurdama menininkė geba jungti keramikos, grafikos, skulptūros, objekto meno principus. Lietuvos keramikos, ypač kaulinio porceliano, srityje ją galima laikyti menininke pradininke, kuri drąsiai konceptualiai pradėjo eksperimentuoti su šia specifiška ir sudėtinga medžiaga. Dailininkė daug naudoja įvairias medžiagas (dažniausiai baltą molį, akmens masę, kaulinį porcelianą), taiko įvairias technologijas. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu naudojo tapybos, grafikos priemones, vėliau perėmė minimalizmo principus.

Menininkės kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Rygos porceliano muziejus.

Paruošė Loreta EŽERSKYTĖ