Paviešinti susirašinėjimai: Ukmergės poezijos festivalis 2025

Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos kultūrininkės veiklos vadybininko Jono JOVAIŠIO ir direktorės Sigitos ASTIKIENĖS mintys pasitinkant poezijos šventę

Žinot, atrodo, kad šį pavasarį Ukmergėje visi kažkaip susivienijo: nuo miesto gražintojų gatvėse iki kultūros sodais vaikštinėjančių romantikų. Renginių ir veiklų – tik spėk ateiti. Kaip dainavo Jonas Lietus, o šį pavasarį – Rusnė Radzevičiūtė-Sniukas: „…kaip suspėt lig ryto prisiliest prie šito?“ O gal aš perdedu ir nieko čia neįprasto? Gal tokia jau tų pavasarių paskirtis? Pažadinti!

Manau, kad kiekvienas pavasaris yra lydimas atsinaujinimo, naujos pradžios ir naujų kultūrinių impulsų lūkesčio. Ukmergiškiai tikrai yra vieningi, mūsų miestas gražėja, o mes, biblioteka, turime ambiciją šį pavasarį suvienyti Ukmergės krašto žmones kviesdami juos patirti poeziją. Ne tik klausyti, skaityti, bet ir aktyviai įsitraukti, kurti ir dalyvauti. Kviesime bendruomenę pokalbiams, diskusijoms, kūrybinėms dirbtuvėms, žaidynėms, terapijai, poetiškam naktinėjimui, su trenksmu įsiveršiančiam slemui, repui ir dar daug kam… Ir visi, kurie tik norės, ne tik iki ryto, bet visą Ukmergės poezijos festivalio savaitę, vyksiančią gegužės 22-29 dienomis, galės patirti ir išbandyti poezijos galią.

Pavasaris ir ypač gegužės mėnuo išties yra gausus kultūrinių renginių, kurių kulminacija būna gegužės gale – birželio pirmomis dienomis vykstanti Ukmergės miesto šventė. Renginiai turi savo cikliškumą, intensyvumą ir tam tikrą natūralų ritmą. Po mūsų miesto šventės renginių banga šiek tiek nuslūgsta, sulėtėja, įteka į vasarą, po to pamažu vėl kyla. Biblioteka taip pat turi ryškų savo veiklų ritmą ir grįžtamumą. Pavasarį bibliotekoje išties atgimsta kultūrinis gyvenimas, daug dėmesio skiriame poezijai, kūrybai, kūrybiškumo skatinimui. Ne veltui kurdami šių metų poezijos festivalio vizualinį identitetą pasirinkome bangų simboliką – poeziją, kaip ir visą kultūrą, akcentuojame kaip patyriminį pojūtį, kuris banguoja, pasiekia savąjį piką, o paskui atslūgsta, skatina permąstyti įgytas patirtis. Poeziją švenčiame kiekvienais metais, tai – tradicinė mūsų iniciatyva, todėl ji turi tam tikrą tęstinumą ir ja mes kuriame bendruomeniškumą bei kolektyvinę atmintį. Tik čia svarbu nesuklysti galvojant, kad tradicija yra visada apie tą patį – anaiptol, tiek turinys, tiek formatas kiekvienais metais keičiasi, atrandame naujas kryptis, tradicija tampa modernesnė ir įtraukesnė.

Sutinku. Tradicijų laisvė, lengvumas ir žaismingumas – vienintelis jų ne tik bangavimo, bet ir išlikimo būdas. Manau, kad žaismingos tradicijos gerąja prasme nustebina net ir labiausiai užkietėjusius tradicinių tradicijų sergėtojus. Ar sutinkate, kad šių metų poezijos festivalio programa ypač netradicinė? Ir to priežastis – bibliotekos draugystė su kūrybiškomis organizacijomis, savanoriais, kūrėjais.

Vienas iš šių metų festivalio tikslų – pakviesti skirtingas bendruomenes ne tik patirti poeziją, bet ir įgalinti jas veikti kultūros lauke. Visą savaitę renginiai vyks Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje, Ukmergės Senajame (nebe) Knygyne bei senamiesčio erdvėse. Į festivalio veiklas įtraukėme daugybę savo bičiulių, partnerių ir draugų. Festivalyje dalyvaus profesionalūs poetai, menininkai, atlikėjai, verslininkai, visuomenininkai, kultūros lauko veikėjai, moksleiviai, savanoriai, mūsų krašto kūrėjai… Esame be galo jiems visiems dėkingi už tai, kad mato prasmę tame, ką darome, ir jungiasi veikti kartu.

Pritariu, kad festivalio programa yra netradicinė veiklų įvairovės ir dalyvių gausos prasme. Daugybė skirtingų žanrų, temų, dalyvių ir vietų išplečia poezijos suvokimo ir pažinimo ribas. Poezijos bus galima rasti ten, kur visai to nesitiki. Dalyvaudami festivalio veiklose (kaip klausytojai, dalyviai ar partneriai) visi įgyja tam tikrų patirčių, vienaip ar kitaip susipažįsta su poezija, jos kūrėjais, tais, kurie prijaučia ir prisideda prie sklaidos. Svarbu pabrėžti, kad per emocinį patyrimą, bendrą poetinę kalbą ir kultūrinę tapatybę mes suburiame bendruomenę. Poezijoje dažnai naudojami įvairūs vaizdiniai, metaforos, mitai ar istoriniai motyvai, kurie yra pažįstami tam tikrai kultūrinei grupei. Tai stiprina bendruomenės tapatumą – žmonės jaučiasi priklausantys tai pačiai tradicijai, turintys bendrą simbolinę kalbą. Be to, tokie susitikimai leidžia dalyviams ne tik mėgautis ir dalintis kūryba, bet ir padeda kurti ryšius tarp skirtingų visuomenės narių bei grupių, kurios galbūt ir nesusitiktų.

Apie susitikimus. Bibliotekoje susitikau Gintautą Gavenavičių. Anksčiau apie jį nebuvau ničnieko girdėjęs. Nenuostabu – parodykite dabartinį jaunuolį (taip, vis dar jaučiuosi dabartiniu jaunuoliu), kuris domėtųsi neminto lino meistryste. Nemanau, kad pavyks. Kam gi dabar tai įdomu? Tačiau man rūpinti problema net ne čia. Žiūrėdamas dokumentinį filmą apie Gintautą, skaitydamas jo eilėraščius supratau – mus įkalina formos, stalčiukai, kartotekos – viskas, ką bandome prie kažko priskirti. Bandydami rūšiuoti, rinkdamiesi renginius pagal savo pomėgius dažnai apsiribojame, o apsiriboję neatrandame atsakymų į mums rūpimus klausimus (nes kažkas anksčiau mums pasakė: filosofijos ieškok prie filosofijos, o poezijos prie poezijos). Jei tądien nebūčiau atsitiktinai atėjęs į lino skulptūrų meistro parodą, būčiau labai daug netekęs. Ir lino skulptūros čia visai ne prie ko.

Gintauto jau keletą dešimtmečių nėra šitoje žemėje. O aš galiu ramiai pasakyti, kad jis man padėjo organizuojant projektą Literatų arbatos, kurio pristatymas „Poezijos metaformos“ – Ukmergės poezijos festivalio 2025 dalis.

Literatų arbatos – labai pasiteisinę kuriančių poeziją (ir ne tik) mūsų krašto žmonių susitikimai Senajame (nebe) Knygyne ir bibliotekoje. Tavo, Jonai, mintis pakviesti mūsiškius literatus bendriems susitikimams, pokalbiams, pasidalinimams įgavo pagreitį, o poezijos festivalio metu įgaus ir kūną. Pristatysime tris jūsų susibūrimų metu atrinktus anapilin jau išėjusių mūsų poetų – Gintauto Gavenavičiaus, Alfo Pakėno ir Vlado Šlaito – eilėraščius, kurie bus meniškai įprasminti.

Galiu pažadėti, kad intriguojančių ir įkvepiančių susitikimų poezijos festivalyje bus labai daug: jaunieji kūrėjai susitiks su Lietuvos hiphopo legenda Gabrieliumi Liaudansku-Svaru, miesto kavinėse visų lauks ne tik latte, bet ir eilės, poetiniai tiltai jungs ukmergietišką ir dzūkišką šnektą, o vakarais Ukmergės senamiestis alsuos slemo ir beatbokso ritmais. Ir tai tikrai dar ne viskas. Norisi tikėti, kad visa tai – patirtys, jausmai, mintys ir atradimai – įkvėps naujoms idėjoms, drąsiems sumanymams, bendrystei ir ateities iniciatyvoms.