Atsitiktinė pažintis su stručiu paskatino kurti parką

Nijolė STUNDŽIENĖ

Šešuolių seniūnijos Bareišių kaime netrukus bus galima aplankyti stručių parką. Jį kuria viešoji įstaiga „Pasaulio milžinai“. Savivaldybės taryba pritarė šios įstaigos vykdomam projektui „VšĮ „Pasaulio milžinai“ įsikūrimas ir plėtra“ ir sutiko iš savivaldybės biudžeto skirti dalinį finansavimą – 7 000 eurų.

Sulauks ir savivaldybės paramos

Šiam projektui pagal Ukmergės rajono Vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategijos priemonę „NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra“ Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2025 m. sausio 23 d. įsakymu yra skirtas 95 proc. (be PVM) finansavimas, t. y. – 140 000 Eur. 5 proc. prie šio projekto finansavimo prisidės ir rajono savivaldybė.

Vykdant projektą „VšĮ „Pasaulio milžinai“ įsikūrimas ir plėtra“ Šešuolių seniūnijos Bareišių kaime, 14,67 ha teritorijoje, ketinama įkurti skirtingų stručių rūšių gyvūnų parką, kuriame bus teikiamos edukacinės laisvalaikio užimtumo ir neformalaus ugdymo paslaugos šeimoms su vaikais, socialiai pažeidžiamiems asmenims, senjorams ir kitiems lankytojams bei rajono svečiams. Projektu numatoma renovuoti pastatą, pritaikyti jį edukacijoms ir poilsiui, o lauko teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo takus, automobilių stovėjimo aikštelę bei aptvarus stručiams. Įgyvendinus projektą bus teikiamos naujos turizmo paslaugos rajono gyventojams: organizuojamos edukacijos ir ekskursijos (dalis paslaugų nemokamai), pramogos, vaikų poilsio stovyklos, laisvalaikio užimtumas gamtoje, skatinant fizinį aktyvumą ir gamtos pažinimą.

Projektas bus įgyvendinamas su partneriais – Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjunga, VšĮ Ukmergės vaikų dienos centras ir Liaušių kaimo bendruomene.

Ketina surinkti visas pasaulyje egzistuojančias stručių rūšis

„Gimtosios žemės“ kalbintas viešosios įstaigos „Pasaulio milžinai“ įkūrėjas Gražvydas Dapkus sakė, jog idėja auginti stručius gimė su šeima lankantis Klaipėdos zoologijos sode. Pasak Gražvydo, ten nuvažiuoti paskatino tai, jog tuomet lankytojai galėjo ant rankų palaikyti neseniai gimusius tigriukus, su jais pažaisti.

„Po patirtų gerų emocijų toliau visi apžiūrinėjome zoologijos sodą. Eidamas ir pamačiau strutį emu. Paukštis vaikščiojo vienas ir, kaip man atrodė, buvo liūdnas. Kišenėje turėjau obuolį, kurį sutraiškiau ir jam pasiūliau. Žiūriu, lesa. Tuomet ėmiau skinti pienes. Tarp mūsų atsirado ryšys, strutis ėmė mane sekti. Su juo palei aptvarą vaikštinėjome beveik valandą. Pastebėjau, kad kiti žmonės atkreipė dėmesį, kaip paukštis su manimi bendrauja. Grįžęs namo ėmiausi domėtis stručiais, jų porūšiais, charakteriu, pomėgiais. Pasirodo, stručiai – puikūs plaukikai, vanduo jiems būtinas. Netrukus įsigijau pirmuosius stručius“, – pasakojo pašnekovas.

Sodyboje apsigyvenus šiems paukščiams, G. Dapkui teko gilinti tvenkinį. Taip pat norėjosi stručius parodyti visuomenei. Taip ir išsirutuliojo idėja įkurti šių gyvūnų parką. Be kita ko, niekas neturi tokio parko, kuriame vienoje vietoje būtų visi grynaveisliai stručiai. Lietuvoje šie paukščiai yra auginami, tačiau dominuoja vos kelios populiariausios veislės. Gražvydas puoselėja norą į kuriamą parką surinkti visas pasaulyje egzistuojančias šių paukščių rūšis.

Parko įkūrėjas G. Dapkus mėgsta fotografuoti sodyboje auginamus išskirtinio grožio stručius.

Suprato, kad žmonėms trūksta pabuvimo gamtoje

Pasiteiravus, kodėl įkurtai viešajai įstaigai suteikė pavadinimą „Pasaulio milžinai“, Gražvydas tikino, jog kitaip pasivadinti ir negalėjo: „Juk stručiai – didžiausi pasaulyje paukščiai“.

Ateityje atvykus į Bareišių kaimą bus galima ne tik susipažinti su šiais didžiausiais pasaulyje neskraidančiais paukščiais, bet ir pasivaikščioti miške, pasižvalgyti po pelkę, apžiūrėti skulptūrų parką, užsukti į kavinukę, vaikų žaidimų aikštelę. Atvykti į parką bus galima ir su kemperiais, pailsėti gamtos apsuptyje.

Gražvydas atviravo, jog kai su šeima kūrėsi kaimo sodyboje, iš pradžių planavo joje įrengti pokylių salę, kad čia galėtų vykti vestuvės, kitos šventės. Tačiau metams bėgant suprato, jog tokio tipo sodybų Lietuvoje įrengta pakankamai daug, žmonėms reikia pasiūlyti ką nors unikalaus, jiems trūksta pabuvimo gamtoje.

Pasak G. Dapkaus, pavyzdžių toli ieškoti nereikia: „Molėtų rajone yra Dubingių žirgynas ir žmonės ten važiuoja, džiaugiasi bendravimu su žirgais. Tokį pat malonumą galima bus patirti ir susipažinus su stručiais“.

Brandinat sumanymą kurti parką, Dapkų šeimos sodyba išsiplėtė dvigubai – nuo 7 hektarų iki beveik 15 ha, kur yra tvenkiniai, miškas, pasivaikščiojimų takai…

Anot Gražvydo, kas turi daugiau pinigų, gauna geras pajamas, visur gali nuvažiuoti, o mažiau uždirbantiems – rankos surištos. Todėl stručių parkas bus prieinamas visiems – ir pasiturintiems, ir socialiai pažeidžiamiems, ir vaikams, ir senjorams. Atvykti į ūkį bus kviečiami lopšelių-darželių ugdytiniai, mokiniai, žmonės su negaliom.

Neatsitiktinai savo partneriais G. Dapkus pasirinko Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungą, VšĮ Ukmergės vaikų dienos centras ir Liaušių kaimo bendruomenę.

Gyvūnus pirks savo lėšomis

Pasakodamas apie stručių veisles ir rūšis Gražvydas atviravo, kad šie paukščiai nėra pigūs. Jei perki Lietuvoje mažus, vos išsiritusius iš kiaušinio, juos galima įsigyti ir už kelis šimtus eurų. Tačiau stručius sudėtinga auginti, kyla daug rūpesčių ir problemų, nes jie turi savitų genetinių ligų.

„Yra ir nelegaliai pardavinėjamų stručių, bet jei nori paukščio su dokumentais iš rimtų veisėjų, parsivežti jį iš užsienio, vieno kaina svyruoja nuo 2 500 iki 5 000 eurų“, – kalbėjo Gražvydas.

Mokėjimo agentūrai pagal vykdomą projektą parko įkūrėjas yra įsipareigojęs paukščius nusipirkti savo lėšomis. Pasak G. Dapkaus, jis ketina įsigyti trijų skirtingų porūšių afrikinius stručius, emu šeimą, dviejų skirtingų spalvų nandu šeimas, taip pat parke žada auginti povus.

Apie paukščius yra sukaupęs daug žinių

Afrikinis strutis – tai stambiausias dabartinis paukštis, kuris paplitęs tik Afrikos savanose ir pusdykumėse į pietus nuo Sacharos, anksčiau dar buvo Arabijoje ir Sirijoje. Subrendę dvejų, ketverių metų patinai yra 2,1–2,8 m ūgio, o subrendusios patelės – 1,7–2 m. Jų svoris 63–145 kg, sunkiausi patinai gali sverti iki 156,8 kg. Vienerių metų afrikinis strutis sveria apie 45 kg. Jų žingsnis siekia 3–4 metrus, ilgesnius nuotolius gali bėgti 55 km/h greičiu, o trumpas distancijas įsibėgėja iki 70 km/h. Gyvena iki 40–45 metų. Minta įvairiais augalais ir jų sėklomis. Kietą maistą sutrina skrandyje esantys praryti akmenys.

Strutis emu sveria 40–55 kg ir yra antras pagal dydį paukštis pasaulyje, užauga iki 190 cm ir bėgdamas gali pasiekti iki 50 km/h greitį. Stručiai emu gyvena Australijos pusdykumėse, gyvenimo trukmė 10–20 metų. Jie minta sėklomis, vaisiais, uogomis ir smulkiais gyvūnais.

Nandai išvaizda panašūs į afrikinius stručius, tačiau yra mažesni: ūgis 150 cm, svoris – apie 30 kg. Kojos su 3 pirštais, sparnai gana gerai išsivystę, tačiau skraidyti netinka. Bėgdami nandai sparnais palaiko pusiausvyrą. Tai bendruomeniniai paukščiai, gyvenantys grupėmis. Poravimosi metu patinai griausmingu balsu vilioja pateles ir įspūdingai demonstruoja savo plunksnas. Nandai paplitę Pietų Amerikos stepėse.

Pasak G. Dapkaus, jis su Rygos zoologijos sodu tarėsi ir dėl kazuarinių paukščių įsigijimo. Jie labai brangūs ir pavojingi. Žinomiausias šalminis kazuaras paplitęs Australijos šiaurinėje dalyje ir Naujojoje Gvinėjoje. Jo ūgis apie 150 cm, sveria iki 80 kg. Gyvena atogrąžų miškuose, pomiškio ir krūmų tankynėse. Minta daugiausia nukritusiais vaisiais, smulkiais gyvūnais.

Gražvydas apie stručius yra sukaupęs daug žinių, gali nemažai papasakoti ir apie jų išvaizdos bei elgsenos skirtumus, kitus ypatumus. Nors jie ir nėra Lietuvos paukščiai, bet puikiai gali gyventi mūsų klimato sąlygose.

Pirmųjų lankytojų lauks vasarai įpusėjus

Pasakodamas apie stručių parko įkūrimą G. Dapkus pridūrė, jog Mokėjimo agentūrai teikė du finansavimo projektus. Pagal pirmąjį, kuris šiek tiek vėluoja, turėjo būti pastatyta stručių ferma, įsigyta technika.

„Šiuo metu renovuojame ūkinį pastatą, kuriame veiks edukacijos centras. Įsibėgėja ir kiti darbai – įrengiami aptvarai, tveriama teritorija, tvarkoma aplinka, vyksta statybos…“ – kalbėjo Gražvydas. Jis tikisi, jog vasarai įpusėjus jau galės priimti pirmuosius lankytojus.

Kol kas kuriamo parko sodybos teritorijoje gyvena penki įspūdingo grožio stručiai. Laukiama ir dar kelių paukščių, kurie netrukus turėtų išsiristi iš kiaušinių.