Spektaklyje „Miestas“ – Ukmergės autentika ir universalumas

Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatras „Vilko pėdsakas“ Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną rodys Kęstučio Česnaičio pjesę-mitą „Miestas“. Spektaklis, kalbantis apie amžiną šviesos ir tamsos kovą, turi daug sąsajų su Ukmerge, o tuo pačiu yra belaikis ir universalus.

Spektaklis „Miestas“ yra šio sezono premjera. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai jis dedikuojamas neatsitiktinai – pjesėje kalbama apie žmonių apšvietos siekį „per mintį, knygos balsą, širdį…“. Pasak spektaklio režisierės Skaistės Vasiliauskaitės-Dančenkovienės pastatymas viena vertus, labai ukmergietiškas, kita vertus – nepriklauso nei konkrečiam laikui, nei erdvei.

Pjesė sukurta ukmergiškio dramaturgo, atsispiriant nuo istoriniuose dokumentuose užfiksuoto fakto apie raganavimu apkaltintos merginos egzekuciją Ukmergėje.

1587 metais Ukmergės mieste ant laužo buvo sudeginta mergina. Miesto teismas nustatė, kad Agota Jurėnaitė, siekdama Jurgio Bielanio meilės, ėmėsi burtų. Už tai ji buvo apkaltinta raganavimu, kankinama nardinant į vandenį, susmeigiant adatas į panages, deginant padus, galiausiai – pasmerkta myriop. Šis istorinis faktas tapo atspirties tašku dramaturgo K. Česnaičio pjesei-mitui apie žmonių mąstymo tamsumą ir pavienių šviesuolių kovą už šviesą. Dramaturgas konkretaus įvykio detales palieka tik kaip aplinkybes ir savo kūrinį perkelia į kitą, dangiškąją, plotmę, kurioje su žmonių „aklumu“ kovoja aukštesnės jėgos. Tiesa, tam, kad įkvėptų žmonėse apšvietos siekį ir humanistines idėjas, tenka nusileisti į žemę ir siūlyti vandenį, apvalantį ne tik kūną, bet ir mintį. Kova sunki, nelygi, kai čia pat siūlomas vynas ir fokusai, tačiau ne beviltiška.

Spektaklyje skamba muzika iš grupės „Dambras“ albumo „Lietaus lašai“. Šis albumas įrašytas Ukmergės ir Pasvalio dambrelininkų. Tad ne tik pjesėje, bet ir spektaklio muzikoje randame Ukmergę. O tuo pačiu ir universalumą, nes dambrelis – vienas archaiškiausių, mažiausiai iki šių dienų pakitusių instrumentų, kuriuo grojama visame pasaulyje nuo Amerikos indėnų iki Sibiro tautelių.

Dauguma dambrelio pavadinimų skirtingose tautose panašūs: doromb – Vengrijoje, drymba – Ukrainoje, drumla – Lenkijoje. Tačiau atitinka ir senuosius lietuviškus žodžius, reiškusius verkimą, rėkimą, gerklas. Dambrelį senovės šamanai naudojo, o kai kuriose tautose ir tebenaudoja įvairiose apeigose, tad nenuostabu, kad spektaklyje ir dangiškose sferose girdisi jo garsai.

Jie spektaklyje lydi ir po žemę vaikštantį Vandens nešiotoją. XIV-XV a. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dambrelis buvo vidutinio ir žemesnio socialinio sluoksnio žmonių instrumentas. Juo grodavo keliaujantys prekiautojai, artistai, muzikantai, elgetos.

Atskiras spektaklio segmentas – šviesos, kuriančios tamsošviesos atmosferą. Jomis rūpinasi Linas Fedaravičius.

Spektaklio scenografiją ir kostiumus gamino patys aktoriai. Vizualizavime siekta universalaus sprendimo, atsisakyta sąsajų su bet kokiu laikmečiu. Miestelėnų kostiumus iš skaučių siuvo Regina Ališauskienė ir Nerijus Maldaikis.

Scenografijos meninės idėjos ieškota su Kultūros centro dailininkais Silvija Puodžiūnaite ir Egidijumi Daruliu. S. Puodžiūnaitė pateikė langinių eskizus, o galutinę visos scenografijos idėją išgrynino E. Darulis, pasiūlęs pelėsio apimto miesto įvaizdį. Pastatus, kaip ir miestelėnų sielas, gaubia nykuma, tačiau į ją skverbiasi ir ją pamažu sklaido šviesos žodžiai.

Spektaklyje vaidina tiek teatro senbuviai, tiek nauji nariai. Pagrindinius vaidmenis kuria: Dangaus Angelas – Asta Girnienė, Miesto Angelas/Vandens Nešiotojas – Arnas Pelakauskas, Nelaimėlė – Ema Mikulėnaitė, Pirklys – Nerijus Maldaikis, Ūkvedys – Vaidas Moskalis. Ne mažiau svarbūs Miesto gyventojai – Regina Ališauskienė, Audronė Rutavičienė, Nijolė Grotuzienė, Aleksas Gudauskas, Danielius Jarukas, Audronė Šližienė, Gilė Liepa Bundonytė. Būtent per juos atsikleidžia miestas.

Pasak režisierės, nors pjesė parašyta atsispiriant nuo konkretaus viduramžių įvykio, tačiau, galvojant apie žmonijos tamsumą, masių pasidavimą apsvaigimui ir triukams, ji tinka ir dabarčiai, ir ateičiai. Įtakingųjų, turtingųjų, galingųjų manipuliuojama dauguma nesivadovauja kritiniu mąstymu, pasiduoda minios psichologijai. O tie, kurie siekia nešti šviesą, apšaukiami keistuoliais ir lieka užribyje, tačiau niekada nenuleidžia rankų.

Spektaklis bus rodomas gegužės 7-ąją, 18 valandą, Ukmergės kultūros centro scenoje. Renginys nemokamas.

„G. ž.“ inform.