Atidengtas atkurtas pirmojo šalies Prezidento biustas

Balandžio 4-ąją Ukmergėje įvyko istorinis įvykis – iškilmingai atidengtas vieno iš iškiliausių Lietuvos valstybės kūrėjų, pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos biustas.

Šis atminimo ženklas iškilo A. Smetonos ir Boleslovo Dirmanto gatvių sankirtoje – ten, kur nuolat vaikšto ukmergiškiai, lankosi turistai ir miesto svečiai. Iš bronzos pagamintas, 90 cm aukščio, ant 1,8 m postamento užkeltas 100 kg sveriantis biustas atstatytas toje pačioje vietoje ir toks pats, koks stovėjo XX a. 4-ajame dešimtmetyje, šalia anuomet veikusio 1-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko kareivinių.

Sovietmečiu sunaikintą Prezidento A. Smetonos biustą atstatė vilnietis skulptorius, bronzos liejimo meistras Rolandas Šmitas.

Kaip rašoma rajono savivaldybės pranešime, diena šiai ceremonijai pasirinkta neatsitiktinai – 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Taryba išrinko A. Smetoną pirmuoju Lietuvos Valstybės Prezidentu.

Prezidento A. Smetonos biusto atidengimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Indrė Kižienė ir Arūnas Dudėnas, rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Tarybos nariai Audronė Augustėnienė, Danutė Užkurėlytė, Liucija Dzigienė, Vidmantas Krikštaponis, Prezidento A. Smetonos giminaičiai, įvairių įstaigų vadovai ir darbuotojai, mokiniai, ukmergiškiai ir kt.

Atminimo ženklo atidengimo akimirka.

„Antanas Smetona – ne tik Prezidentas. Jis buvo vienas iš Lietuvos valstybės kūrėjų, išmintingas vadovas, kurio politinė ir kultūrinė veikla paliko gilų pėdsaką mūsų istorijoje. Jis buvo tarp tų drąsių žmonių, kurie savo veiksmais ir žodžiais formavo laisvės idėją, įkvėpė tautą tikėti savimi ir valstybe.

Didžiuojamės, kad Ukmergės žemė užaugino šį šviesų žmogų ir džiaugiamės, kad nuo šiol Ukmergėje, šioje gatvėje, kuri neatsitiktinai pavadinta Prezidento Antano Smetonos vardu, vėl stovės biustas – kaip gyvas priminimas apie mūsų valstybės ištakas, vertybes ir asmenybes. Tai ne tik pagarbos ženklas praeičiai, bet ir įsipareigojimas ateičiai – saugoti, puoselėti ir stiprinti Lietuvos valstybingumą“, – į susirinkusiuosius kreipėsi meras D. Varnas.

Rajono vadovui D. Varnui kartu su skulptoriumi R. Šmitu perkirpus simbolinę juostą, biustas atidengtas ir susirinkusieji išvydo vėl sugrįžusį Prezidentą A. Smetoną.

Po šios ceremonijos sveikinimo žodį tarė biusto autorius R. Šmitas: „Svarbiausias kriterijus gaminant žmogaus biustą yra panašumas. Atkurdamas biustą, turėjau prieš akis tik dvi blogos raiškos tų laikų nuotraukas. Nepavyko ir jokios informacijos rasti apie tai, kas buvo to biusto autorius“.

Skulptorius, pirmojo šalies Prezidento biustą atstatęs per pusmetį, prisipažino, kad tai – ne pirmas jo darbas, susijęs su A. Smetona. Pagal skulptoriaus Antano Žukausko sukurtą maketą jis iš bronzos yra išliejęs 2,5 metro aukščio kraštiečio politiko skulptūrą, kuri 2019 metais buvo pastatyta Ukmergės rajono Užulėnio kaime, priešais A. Smetonos mokyklą-muziejų.

Prezidento A. Smetonos giminaites (iš kairės) Reginą Smetonaitę, S. Smetonaitę ir Augustę Rastauskaitę bei jas lydėjusį V. Leščių priėmė Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna.

Dimisijos majoras V. Leščius, kuris yra ir pirmojo Prezidento giminaitis, pasidžiaugė, jog pirmojo ir paskutinio tarpukario Lietuvos Respublikos Prezidento biustas pastatytas buvusio 1-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko teritorijoje.

„Prezidento, Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, rūpesčiu Gedimino pulko batalionų kariams buvo pastatytos modernios kareivinės. Deja, iki šių dienų išliko tik vienas pastatas – dabar ten įsikūręs siuvimo fabrikas „Vilkma“. Sieksiu, kad šio pulko istorija būtų įamžinta informaciniu stendu su nuotraukomis“, – sakė V. Leščius.

Renginio metu žodį tarė ir A. Smetonos brolio Motiejaus anūkė Sigutė Smetonaitė.

Biusto atidengimo iškilmėse Garbės sargyboje su autentiškomis, A. Smetonos laikų uniformomis stovėjo klubo „Miško broliai“ nariai, grojo Ukmergės meno mokyklos pučiamųjų orkestras (vad. Ričardas Kamarauskas), koncertavo Daiva ir Kazimieras Šermukšniai, renginį vedė Medardas Meškuotis.

„G. ž.“ inform.

Dainiaus VYTO nuotraukos