Ukmergės kultūros centrui 80: nuo pirmųjų spektaklių iki miestą garsinančių projektų

2025-ieji Ukmergės kultūros centrui ypatingi – įstaiga mini aštuoniasdešimtuosius veiklos metus.

Spausdiname Ukmergės kultūros centro ir Ukmergės kraštotyros muziejaus paruoštą publikaciją, pasakojančią apie gyvų tradicijų ir kultūros 80 metų.

Ukmergės rajono kultūros centro istorija prasidėjo 1945 metų balandžio 27 dieną, kuomet Ukmergėje sudaryta kultūros namų švietimo taryba. Jos tikslas buvo rūpinimasis miesto kultūriniu gyvenimu ir meno saviveiklos ugdymas. Tuo metu įstaiga pavadinta Ukmergės rajono kultūros namais, o pirmasis direktorius – Jonas Vitkūnas. Kultūros namai tuo metu įsikūrė Kauno gatvės 13 name. 1948 m. kultūros namai persikėlė į pastatą, esantį Kęstučio a. 5.

Ukmergės kultūros centras darbus pradėjo sovietiniu laikotarpiu, kai buvo vykdoma vadinamoji kultūrinė revoliucija, stengiantis užbraukti iki to buvusią kultūrinę veiklą, kai spektaklius statė mokyklų bendruomenės, įvairios organizacijos, Lietuvos kariuomenės I pėstininkų pulko kariai, buvo rengiamos parodos ir koncertai. Karo metu Ukmergėje taip pat veikė saviveiklinė teatro trupė, kuriai labai padėjo tuo metu mieste gyvenę profesionalūs aktoriai bei režisieriai: Aleksandras Kupstas, Olga Kupstienė, Stasys Pilka, trupės statistė aktorė Regina Varnaitė. Trupėje vaidino inteligentai, gimnazistai. Teatras turėjo dekoracijas, kurias sukūrė dailininkas Eugenijus Kulvietis, taip pat „prožektorius, užuolaidas, smulkios butaforijos”. Besibaigiant karui daugelis menininkų buvo priversti emigruoti, o jei nepavyko, tiesiog prisitaikyti prie esamos situacijos, nes kitaip laukė susidorojimas, visiška užmarštis, neretais atvejais – net ir mirtis.

Pašventinta vėliava nešama į kultūros rūmus pakėlimui, 1988 metai. Aleksandro Krikštaponio nuotr.

Vis tik gyvenimas vienokiu ar kitokiu būdu turi tęstis ir tęsėsi. 1945 m. gegužės mėnesį atidaryta tapybos paroda, kurioje buvo eksponuojama aštuoniasdešimt Ukmergės dailininkų paveikslų, tarp jų Vlado Karatajaus ir Juozo Kviesulaičio darbai. Buvo tęsiama Ukmergės teatro veikla, susiburia suaugusiųjų ir moksleivių choras, kuriam tuo metu vadovavo Enrikas Kiškis.

1946 m. Dainų šventėje Vilniuje dalyvavo kultūros namų choras, šokių ratelis, vadovaujamas S. Daraškevičiūtės. Susibūrė dvi vadinamosios „meninės saviveiklos brigados”, kurios su paruoštais spektakliais važinėjo po Ukmergės bei aplinkinius rajonus. Kultūros namų direktorius J. Vitkūnas skaitė paskaitas apie scenos meną.

1948 m. kultūros namams vadovavo A. Jankauskas, po kurio laiko – J. Bakučionis. 1950 m. kultūros rūmų vadove buvo M. Kusainova, kiek vėliau – S. Dautartas, 1953 m. šias pareigas perėmė F. Mozūraitė. 1956 m. vadovu buvo A. Milvydas. Apie 1964 m. Ukmergės kultūros namams vadovauti pradėjo K. Antanaitis. 1966 m. vadovo pareigas perėmė J. Kondratas.

XX a. 6-7 deš. labai išpopuliarėjo chorų veikla. Beveik kiekvienoje įstaigoje mieste ar kolūkio bendruomenėje buvo chorai, kurie dalyvaudavo rajoninėse apžiūrose. Geriausiai pasirodę kolektyvai dalyvaudavo respublikinėse dainų šventėse.

XX a. 8 dešimtmetyje ypatingai populiarūs tapo etnografiniai ansambliai. Kultūros namams vadovavo A. Rokas. Šiuo laikotarpiu paplito liaudies meno ir kraštotyros draugijos, buvo legalizuoti etnografiniai tyrimai. Tuo metu kultūros namuose taip pat veikė dramos būrelis (vad. A. Bučienė), pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas (vad. H. Antanaitienė), meninio skaitymo ratelis (vad. V. Bikelytė), jaunimo šokių ratelis (vad. R. Drakšaitė). R. Balandienės vadovaujamas kultūros namų vokalinis ansamblis apibūdinamas kaip „dainavęs beveik profesionaliai”, o solistė V. Grigonytė, atlikusi klasikinius kūrinius, Aukštaitijos vokalinių ansamblių ir solistų konkurse laimėjo pirmąją vietą.

1975 metais buvo atidaryti naujieji kultūros namai – dabartinis Ukmergės kultūros centro pastatas. Jame buvo įrengta 600 žiūrovų salė, atskira šokių salė, kabinetai darbuotojams. Iš viso 3 500 kvadratinių metrų plotą užimantis pastatas tais pačiais metais pavadintas Ukmergės rajono kultūros rūmais.

Fontanas prie kultūros centro. Dainiaus VYTO nuotr.

Tuo metu direktore dirbo Regina Žižienė. 1980 m. kultūros rūmams vadovavo Algis Kaselis. Netrukus jį pakeitė Marija Domarkienė, 1984 m. direktoriumi dirbo Kęstutis Zabiela, 1987 m. vadovo pareigas užėmė Artūras Šablauskas, nuo 1988 iki 1994 metų direktore dirbo Liubovė Jegorenko, ją pakeitė Rolandas Kučinskas. 1996–2010 metais įstaigai vadovavo Eugenija Vaitkienė. Šiuo metu Ukmergės kultūros centro direktore dirba Rasa Graužinienė.

Prasidėjus vadinamajam atšilimo laikotarpiui, kultūros namai tampa kultūrinių iniciatyvų erdve. Čia 1985 m. įsisteigia kino klubas „Disputas“, kuris, pasak kino kritiko Sauliaus Macaičio, buvo unikalus reiškinys visoje Lietuvoje. Klubo iniciatorė Natalija Velikarodnych-Kovarskienė rūpindavosi, kur gauti retesnių ir įdomesnių filmų. Po peržiūrų vykdavo aptarimai. Klubas buvo atviras, jame apsilankydavo nemažai kultūrine alternatyva besidominčių miesto gyventojų. Šių žmonių branduoliui kilo idėja Ukmergėje kurti Lietuvos kultūros fondo skyrių, o 1988 m. – ir iniciatyva steigti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupę. Steigiamasis susirinkimas įvyko tuometinio teatro „63 kėdės“ studijoje, o tų pačių metų lapkričio 12 d. virš Ukmergės kultūros centro suplevėsavo Lietuvos trispalvė.

B. d.