Sulaukėme Alfo Pakėno knygos

Rasa GRIŠKEVIČIENĖ

 

Dienos šviesą išvydo „Naujojo lanko“ leidykloje 300 egz. tiražu išleista kraštiečio poeto Alfo Pakėno publicistikos knyga „Ataudai“.

„Štai ir peržengė slenkstį ta nelaukta paskutinė valanda: birželio 21 dieną Kaune mirė muziejininkas, Juozo Tumo-Vaižganto palikimo ir atminimo sergėtojas, poetas, publicistas, atsiminimų knygų leidėjas, man labai brangus žmogus Alfonsas (Alfas) Pakėnas“, – praėjusių metų vasarą savo publikacijoje „Nebegrįši laukų takeliu. Atsisveikinimas su Alfu Pakėnu“ rašė kaunietis rašytojas, poetas, Alfo bičiulis Vladas Vaitkevičius.

Rašinio autorius prisimena: „Alfas Pakėnas ypač mylėjo, kiekviena nervų ląstele jautė Antano Miškinio, Pauliaus Širvio, Jono Strielkūno, Algirdo Verbos, Marcelijaus Martinaičio, Daivos Čepauskaitės, Aldonos Elenos Puišytės, Donaldo Kajoko, Vlado Baltuškevičiaus, Romo Railos, Sergejaus Jesenino, Nikolajaus Rubcovo poeziją. Kiek meilės ir užuojautos Alfo eilėraštyje „Arkliams“, kurį bardas Kazimieras Jakutis pavertė daina ir atliko LRT laidoje „Gražiausios poetų dainos“. A. Pakėnas savo knygas pristatinėjo daugelyje Lietuvos vietų, jam nuoširdžiai talkino, nepakartojamu balsu eilėraščius ar prozą skaitė aktorius Petras Venslovas“.

A. Pakėno sudarytos, spaudai parengtos ar redaguotos anksti mirusios Ukmergės krašto poetės Reginos Pakėnienės, poetų Vlado Vaitkevičiaus, Kazimiero Jakučio, Juozo Krumino, Liudviko Oškinio, Viktorijos Kumpikevičiūtės ir kitų autorių kūrybos rinktinės.

Alfo rūpesčiu dienos šviesą išvydo atsiminimų knygos apie didžiuosius mūsų kūrėjus: „Metai su Pauliumi“ (apie P. Širvį), „Neužmirštamas Vaižgantas“, „Pilkoji Algirdo Verbos žvaigždė“, „Trečias brolis“ (apie J. Strielkūną), Žaliakalnio kultūros almanachas „Fontanas“ ir kiti leidiniai.

Mums liko Alfuko kūrybos palikimas: eilėraščių rinkiniai „Vilnonė provincija“ (2004), „Dainuojančiuose šuliniuose“ (2013), publicistikos knyga „Žvaigždė galiniame gryčios lange“ (2022). „Savo publicistikos knygos „Ataudai“, atiduotos „Naujojo lanko“ leidyklai, – rašo V. Vaitkevičius, – Alfas jau nepriglaus prie krūtinės…“

Pasak rašytojo, Alfukas „kasdien gyveno, alsavo tėviške. Nutaikęs laisvesnę valandėlę, su žmona Nida (irgi ukmergiške, pažįstama nuo vaikystės) arba vienas automobiliu dumdavo į širdžiai brangų kraštą, kur jo laukė sesuo Rita Babilienė, brolis Vytautas, Nidos mama Aldona Šarkienė. Jis užsiiminėjo žirginiu sportu, nepaprastai mylėjo visus gyvūnus. Nesibaigiantys darbai, nauji kūrybiniai sumanymai skubino A. Pakėną, alino kūną, teko dažniau kreiptis į gydytojus, gulėti ligoninėje. Ačiū Dievui, jį iki paskutinės akimirkos slaugė sesuo Rita ir žmona Nida.“

 * * *

Jos pirmosios paėmė į rankas ir priglaudė prie krūtinės prieš keletą dienų iš leidyklos „Naujasis lankas“ spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ į namus atkeliavusią A. Pakėno esė knygą „Ataudai“. Savo knygos šviesa, prisiminimais, susitikimų įspūdžiais sugrįžo Alfukas į liepomis apsodintą savo namų gatvę. Nida prisimena, kaip karštomis vasaros dienomis jis kasdien skubėdavo palaistyti čia pasodintų liepaičių, kaip mėgdavo drauge su savo keturkojais bičiuliais – čiau čiau veislės Variu, o vėliau su ištikimąja Une eiti pasivaikščioti į savo numylėtąjį Ąžuolyną.

Vaikštinėdamas dažnai paskambindavo į Ukmergę. Domėdavosi visomis bičiulių gyvenimo naujienomis, literatūros, kultūros renginiais, kraštiečių knygomis. Jau sirgdamas vis sakydavo, jog labai skuba užbaigti paskutinę savo gyvenime knygą „Ataudai“, skirtą sutiktiems gyvenimo kelyje žmonėms. Baisingai protestuodavau – ne paskutinę! Naujausią!

O pirmąjį savo eilėraščių rinkinį „Raudonas aušros gaidys“ Alfukas išleido kadaise dirbdamas lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Širvintose – į šį rajoną, Juodiškių mokyklą, jis buvo paskirtas po studijų tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute. Jaunojo mokytojo pamokas iki šiol mena buvę jo mokiniai.

„A. Pakėnas atėjo į mūsų mokyklą, kai mes buvome septintokai, – prisiminimais pasidalijo buvusi Juodiškių mokyklos mokinė Irena Kamsiukaitė-Rutkauskienė. – Ne paslaptis, jog mokiniai laukia jaunų mokytojų. Jis toks ir buvo: jaunas, kupinas idėjų ir entuziazmo. Mokykloje susikūrė literatų būrelis, vyko įvairūs renginiai, susitikimai su poetais. Mokytojas pats kūrė eiles ir mus skatino. Jo dėka daugelis iš mūsų pamilo poeziją, knygų skaitymą. Mylėjome mokytoją Pakėną.“

 * * *

Kovo 21 dieną (penktadienį), per Pavasario lygiadienį, kuris vadinamas Pavasario šauksmo diena, Ukmergės kultūros centro Mėlynojoje salėje (3 a.) rengiamos kraštiečio poeto Alfo Pakėno esė knygos „Ataudai“ sutiktuvės. Dalyvaus autoriaus bičiuliai – kauniečiai rašytojai, atlikėjai, kiti svečiai.

Renginio pradžia – 15 valandą. Susitikimo metu bus galima įsigyti pristatomą A. Pakėno knygą.

Aušros RAUDONIENĖS nuotrauka