NVO: kažkur girdėta, kažkur matyta… Kas tai?

„Taškai-ant-į“

 

Dovilė VAINORĖ

Pirmąjį gruodžio penktadienį Ukmergės rajono bendruomeninės ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) susirinko atnaujinti ryšių, užmegzti naujų kontaktų bei smagiai leisti laiką drauge. Renginį Veprių stovyklavietėje suruošė Ukmergės NVO taryba. Gavau kvietimą dalyvauti ir aš – daugiau nei metus veikiančios VšĮ „Omlėtai“ bendraįkūrėja. Važiuodama į Slabados kaimą rezgiau mintį: „Kaip bus smagu susipažinti su naujais žmonėmis – juk Ukmergėje tokiame renginyje dalyvauju pirmą kartą…“ Argi nebūna ir jums taip – skubėjimas ir darbų gausa gerus dalykus žmonių atmintyje užkloja keliais rūpesčių rūpestėlių sluoksniais? Tačiau gerai, kad geri žmonės pamirštus dalykus primena.

Besipildančioje dalyviais salėje lūkuriavau prie kavos ir stebėjausi: „Tas vidutinio amžiaus vyriškis languotais marškiniais kažkur matytas, ir aną tamsiaplaukę moterį būsiu kažkur sutikusi…“ Štai prasidėjus pirmajai nuotaikingai ir kvapniai renginio atrakcijai – šventinių meduolių dekoravimui – Reda Liubomirskienė, kuri tarsi mama rūpinasi Ukmergės NVO ir bendruomeninių organizacijų gerove bei įtraukimu į savivaldybės aktualių klausimų sprendimus, priminė, jog prieš dvejus metus su Ukmergės krašto bendruomeninėmis organizacijomis aš jau turėjau pažintį. Tąkart vedžiau diskusiją apie savanorystės svarbą bendruomenėms šių organizacijų sąskrydyje Leonpolio dvare. Kaip galėjau pamiršti! Buvo taip linksma – vasaros pabaiga, dainos, kaimo bendruomenių prisistatymai. O kiek liaudiškų šokių toje dvaro pievutėje sutrypta!

Akivaizdu, jog vieni žmonės grįžta į mūsų gyvenimus, kad primintų kažką. Kiti, tuo tarpu, ateina – kad susipažintume ir išmoktume naujų dalykų. Penktadienio popietės renginyje – tikrai pirmą kartą – dekoravau meduolius. Kol darbavomės su įvairių spalvų glajais kiekvienas prie savo sausainių rinkinio, „Tuomų ūkio“ šeimininkė Edita atskleidė meduolinių sausainių atsiradimo istoriją. Mus, dalyvius, įtikino, jog šiuos skanėstus naudinga valgyti šaltuoju metų laiku dėl specialios receptūros – visi prieskoniai, dedami į kepinius, šildo organizmą: cinamonas, gvazdikėliai, pipirai, medus, imbieras, kardamonas, muskato riešutas.

Meduolinių sausainių dekoravimo edukacijos akimirkos.

Ką dar veikėme renginyje? „Žvaigždžių slėnio“ įkūrėja Indra mokė mus „skaityti“ veidus. Užsiėmimas buvo nuotaikingas. Stebėjome bendruomenių narius, išdrįsusius išeiti į sceną, kad juos „perskaitytų“ – kokią žinią apie prigimtinius talentus ir būdo bruožus siunčia kiekvieno komandos nario kaklo, nosies, kaktos ir kitų veido dalių fiziologiniai parametrai. Klausėmės Indros patirčių vedant tokius užsiėmimus ir įžvalgų, kaip pritaikyti veidoskaitos įgūdžius darbo ir asmeniniuose santykiuose. Stebėdama mąsčiau: „Sudėtinga. Gerai, jog kiti žmonės tokius dalykus geba.“ Aš labiau mėgstu knygas skaityti. Bet veidus dabar tikrai atidžiau stebėsiu – kad įsiminčiau žmones ir nereikėtų sukti galvos: „Kažkur matytas…?“

Sausainis-žmogeliukas, vardu „Kažkur matytas“.

Paskui dalyviai skanavo „Tuomų ūkio“ ruoštą vakarienę ir linksminosi su Sližių folkloro ansambliu „Siemanys“. Teko anksčiau iš renginio išvykti – kaip tik tarpdury ir sutikau vieną žilstelėjusį vyriškį iš folkloro kolektyvo. Ir vėl spragtelėjo mintis: „Kažkur matytas…?“ Šįkart jau aš buvau ta, kuri priminė: „Mes gi prieš dvejus metus rateliuose ir poroje šokome Leonpolio dvaro kieme!“ Šnektelėjom ir kur buvus kur nebus folkloro narė man maišelį su šiaudais rodo: „Trauk. Pažiūrėsim, kas dar tavęs laukia…“ Pasakė įdomių dalykų. Burtai ir magija – šventas reikalas. Tam, kad išsipildytų, susigulėtų, lyg tie šiaudai maišelyje – reikia pasilaikyti sau, paslaptyje.

Taigi, taip atrodė vienas paskutinių Ukmergės krašto NVO ir bendruomeninių organizacijų susibūrimų: visko po truputį – pokalbių, užsiėmimų, sustiprintų ir naujų pažinčių, vaišių, linksmybių, magijos, juoko ir dovanėlių.

Ar perskaičius visa tai aiškiau tapo, kas yra NVO (nevyriausybinės organizacijos) ir bendruomeninės organizacijos bei ką jos veikia? Tiesa ta, kad tiek vienos, tiek ir kitos gali daryti įvairius darbus – organizuoti socialines paslaugas, rūpintis bendruomenės užimtumu ir laisvalaikio poreikiais, tvarkyti aplinką, padėti sužinoti įvairioms grupėms (vaikams, jaunimui, moterims, vyrams, senjorams, žmonėms su negalia ir t. t.) naujus dalykus, pasiūlyti kūrybinius užsiėmimus. NVO ir bendruomenines organizacijas suburia žmonės, kurie visus šiuos darbus nori daryti linksmai, pasitardami su bendruomene apie jos poreikius. Ne kaip su Advento burtais – jokios čia magijos nėra: kūryba, darbas ir geri verslumo įgūdžiai – rasti lėšas numatytiems tikslams įgyvendinti, vesti apskaitą, atsiskaityti už lėšų panaudojimą ir planuoti kelis žingsnius į priekį. Kas itin svarbu – išdrįsti siūlyti naujus, netikėtus sprendimus ir susitaikyti su realybe, jog dažnokai teks išgirsti atsakymus: „Ne“, „Reikia truputį kitaip“, „O kodėl nepabandot dar taip?“ Trumpai – NVO yra kaip meduolinio sausainio dekoravimas.

Beje, apie sausainius: legenda byloja, jog sausainio-žmogeliuko formą sugalvojo viena iš Didžiosios Britanijos monarchių norėdama nustebinti savo svečius. Savo „žmogeliukui“ kruopščiai rinkau glajų, „spalvinau“ ir pakrikštijau jį vardu „Kažkur matytas“. Vardas primins renginio emocijas ir parsineštus prisiminimus.

Gražių artėjančių švenčių Jums. Tegul Advento dienos būna tokios skanios ir kvapnios lyg meduoliniai sausainiai, o artėjantys nauji metai – kupini gerų patyrimų ir bendruomeniškumo jausmo.

AUTORĖS, R. LIUBOMIRSKIENĖS ir Ramunės VARNIENĖS nuotraukos