Prieš 100 metų: 1924-ųjų gruodis

⊗ „Ukmergės Valstybinės gimnazijos mokinių ateitininkų žiniai. Tikrai sužinota, kad Švietimo ministerija gruodžio m. pradžioje svarstė Ukmergės ateitininkų klausimą ir nutarė po Kalėdų leisti viešai ir netrukdomai veikti.“ (Rytas. – 1925.); [Gimnazijos direktorius Baronas, o ypač direktoriaus žmona, dirbusi gimnazijoje mokytoja ir smarkiai įtakojusi gimnazijos valdymą, būdami smarkiai kairiųjų pažiūrų, stengėsi įvairiais būdais uždrausti ateitininkų veiklą gimnazijoje, apie ką 1924 m. gruodžio 14 d. buvo išspausdintas didelis straipsnis „Ryte“, su pastebėjimu, kad „[…] klausimas yra pasiekęs net Švietimo Ministeriją. Nekantriai lauksime, ar Ukmergės ateitininkams bus lemta oficialiai gyvuoti, ar dar ilgai reikės po katakombas slapstytis.“]

⊗ „Ukmergė. Sveikatos departamentas miesto vald. salėj gruodžio 2, 3 ir 4 d. laikė teberkulozo parodą. Gruodžio 7-8 d. (vyrams) ir 8–9 d. (moterims) tęsė veneros ligų parodą. Parodas aplankė moksleivija, kariuomenės dalys ir šiaip visuomenės dalis.“ (Lietuva. – 1924.)

⊗ 1924 m. gruodžio 7 d. įvyko Lietuvių Katalikų Mokytojų Sąjungos Ukmergės skyriaus visuotinas metinis suvažiavimas. Jame dalyvavo pradinių mokyklų, gimnazijų, dvimečių kursų mokytojai ir „centro valdybos deleguotas stud. K. Barkauskas“. Posėdį pradėjo skyriaus pirmininkas kun. K. Jurkus. Jis informavo, jog skyrius yra nemažai nuveikęs: praėjusią vasarą Sąjungos vardu buvo įsteigti vasariniai kursai, o rudenį pradėjo veikti dvimečiai kursai mokytojams į kuriuos užsirašė daug norinčių mokytis. Skyriaus valdyba stengiasi gauti patalpas ir steigti LKMS mokytojų seminariją. Kalbėjo K. Barkauskas, kuris be Sąjungos reikalų nušvietimo perskaitė ir referatą „Gero mokytojo asmens privalumai“. Gimnazijos mokytojas Pietrekas skaitė paskaitą „Mokslas“, o gimnazijos mokytojas Žokas kalbėjo apie katalikų visuomenės uždavinius bei pranešė apie Ukmergėje besikuriantį katalikų klubą. Dar buvo kalbėta apie katalikiškos spaudos platinimą ir blaivybės svarbą. (Lietuvos mokykla. – 1924.)

⊗ „Ukmergė. Š. m. gruodžio mėn. 14 d. Ukmergės mieste įsikūrė Liet. Socialdemokratinio Jaunimo Sąjungos „Žiežirba“ skyrius. Buvo atvykęs iš centro atstovas ir darė pranešimą apie Lietuvos darbininkų jaunimo padėtį ir jo uždavinius. Skyriaus nariai prašė centro atstovo, kad centras pasirūpintu atsiųsti atstovą su vieša paskaita: Kaip supranta K. Marksą socialdemokratai ir kaip komunistai./ Narių skyrius pakol kas nedaug turi. Bet tikimasi sutraukti nemažai miesto darbininkų jaunimo, nes priešaky veikimo atsistojo veiklūs draugai.“ (Žiežirba. – 1924.)

⊗ „Ukmergė. Ukmergės miesto prad. mokyklos Kalėdų šventėms iš miesto savivaldybės yra išgavę pinigų sušelpti drabužiais ir kitu kuo neturtingiems moksleiviams.“ (Lietuva. – 1924.)

⊗ „Ukmergė. Ukmergės apskrities valdybos lapkričio 7 d. rinkimai savivaldybių departamento dalinai panaikinti. Tarybos pirmininko rinkimas pripažintas teisėtu.“ (Lietuva. – 1924.);

⊗ „Ukmergė. Kauno apygardos teismas panaikino Ukmergės miesto savivaldybės rinkimus, kuriuos lietuvių frakcija buvo užprotestavus, o taikos teisėjas pripažinęs teisėtais. Pasirodė, kad rinkimuose buvo dalyvavę keletas mirusių ir kitur (Palestinoje) gyvenančių žmonių./ Ruošiamasi prie naujų rinkimų.“ (Lietuva. – 1924.)

⊗ „Šią savaitę Kauno apygardos Teismas nubaudė tūlą Igną Kalvelį […] pusantrų metų sunkiųjų darbų kalėjimo už pasipriešinimą policijai ir mėginimą pabėgti./ Ukmergėje buvo sulaikytas įtartas vagystėje Ignas Kalvelis, ir patalpintas daboklėn. Atvestas policijos raštinėn iš daboklės atsisakė duoti kokius nors parodymus ir kuomet policininkas Kalvelį vedė atgal į daboklę, Kalvelis eidamas pro malkas, pagriebė pliauską malkų ir norėjo kirsti policininkui galvon, bet policininkas sugriebė glėbin Kalvelį ir prasidėjo imtynės. Kalvelis pamatęs atbėgantį nuovados viršininką ant bildesio, paleido policininką ir šokęs prie lango išstūmė langą, bet sugriebus Kalvelį belendantį už kojų, jis griebė nuovados viršininką ir su nagais apdraskė pastarajam veidą ir nuplėšė antpetis su pamušalu. Visgi Kalveliui nepasisekė pabėgti ir už tokį pasipriešinimą policijai pateko kalėjiman.“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

⊗ 1924 m. 1 pėstininkų pulke kareivių mokymas buvo vedamas dvejose grupėse – beraščių ir šiek tiek mokančių. 106 beraščiai išmokyti skaityti ir rašyti, į atsargą paleista 60 analfabetų, „kurių negalėta išmokinti blogų sąlygų dėlei, lėšų stokos ir gautų kareivių iš svetimų dalinių“. Pulko bibliotekoje buvo 646 knygos, 1924 m. įsigyta 170 egz. naujų knygų. Apie 40 proc. kareivių skaitė bibliotekos knygas. „Be to, buvo daromos paskaitos, vakarėliai ir dažnai rodomas kinematografas.“ (Karys. – 1925.)

⊗ 1924 m. Ukmergėje mirė 130 žmonių (67 moterys, 63 vyrai): 84 lietuviai, 45 žydai, 1 rusas. (Savivaldybė. – 1925.)

⊗ 1924 m. Ukmergės miesto savivaldybė ugniagesybos reikalams skyrė 40800 litų – 16,8 nuošimčio nuo viso miesto biudžeto išlaidų. [Tikriausiai buvo vykdomos statybos ir perkama įranga, nes, palyginus su 1923 m., išlaidos ugniagesybai išaugo apie 11 kartų]. (Savivaldybė. – 1924.)

„Ukmergės kultūros puslapiai“, autorius – Julius ZARECKAS