Kultūra – tai mes: Senajame Nebe Knygyne – „nekarūnuotų“ ukmergiškių debiutai

Dovilė VAINORĖ

„Taškai-ant-į“

Daugiau nei prieš dvejus metus žinia apie uždaromą Ukmergės Senąjį Knygyną nuliūdino. Socialinėse medijose nuvilnijo pasipiktinimo banga: „Ukmergėje nelieka kultūros“. Nostalgiškai prisiminiau mokyklos laikus, kai po pamokų laukdama autobuso dažnai aplankydavau knygyną. Įėjusią pasveikindavo metalinio durų varpelio skambtelėjimas, galva kone apsvaigdavo nuo knygų kvapų asorti. Knygyno darbuotojos visada būdavo pasitempusios. Man jos atrodė tarsi iš smetoniškų laikų – dailiomis šukuosenomis, griežto kirpimo kostiumėliais, palaidinėmis su nėriniuotais kalnieriukais ir visada orios laikysenos.

Išvažiavau studijuoti. Į Ukmergę grįždavau retokai. Aplankiau daug knygynų – Lietuvoje ir užsienyje. Perskaičiau knygų taip pat daug. Mane traukdavo jų kvapas, čiupinėdavau vis skirtingos tekstūros popieriaus viršelius ir lapus. Sakiau (ir dabar juokaudama pasakau sau), kad galėčiau dirbti knygyne – ten, net oras persisunkęs knygų išmintimi. Svajodama taip prieš akis matau ne kurį kitą, o Ukmergės knygyną.

Tiesa, jis nuo šių metų vasaros jau (nebe) Knygynas. Aukštos, nuo grindų iki lubų besistiebiančios, masyvaus medžio lentynos kartu su visų kalbų ir žanrų knygomis užleido erdvę parodoms, knygų pristatymams ir kitokio formato pasimatymams su menu ir kultūra. Senojo (nebe) Knygyno šeimininke tapo rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka. Knygyno erdves puošia nuolatinės ir keliaujančios ekspozicijos iš Arūno Kulikausko ir Oksanos Judakovos „Vilkamirgės“ galerijos. Jauna Ukmergės miesto nevyriausybinė organizacija VšĮ „Nekarūnuotas“ ukmergiškius ir miesto svečius čionais vis pakviečia į kūrybinius ir bendruomeninius susitikimus.

Projekto „Nekarūnuoti“ pirmojo renginio akimirka.

Lapkričio 20-osios vakarą Senojo (nebe) Knygyno vitrininiuose languose degė šviesos ir dažnokai varstėsi durys. Rinkosi „nekarūnuoti“ ukmergiškiai kūrėjai ir su jais bei jų kūryba norintys susipažinti svečiai. VšĮ „Nekarūnuotas“ komandai gimė netikėta idėja.

„Įtarėme, jog aplink mus tikrai yra žmonių, kurie namuose po darbo ar draugų rateliuose kažką konstruoja, tapo, rašo, muzikuoja ir dar daugiau. Gal jie nori tai daryti tyliai? O kodėl nepakalbinus jų ir nepakvietus parodyti, papasakoti? Labiausiai jaudinomės – ar pavyks juos prisikviesti, ar jie norės stoti prieš auditoriją ir kalbėti apie savo kūrybą ir save“, – atviravo idėjos bendraautorius Valdas, vienas iš VšĮ „Nekarūnuotas“ įkūrėjų.

Rasa ir jos prisistatymas. VšĮ „Nekarūnuotas“ vizualas

Kristina ir jos prisistatymas. VšĮ „Nekarūnuotas“ vizualas

Tą vakarą savo kūrybą pristatėme penkiese. Karolis, Dukstynos pagrindinės mokyklos penktokas – jauniausias vakaro dalyvis, vardino savo veiklas: „Šachmatai, karatė, piešimas ir pagalba tėveliams puošiant gatvę per šventes.“ Renginio vakarui jis savo ryškių spalvų piešinius – mitines būtybes bei šventinius atvirukus – atsinešė su savimi. Rasa, dirbanti medicinos srityje, prisipažino, jog kūryba jai padeda atsipalaiduoti po darbo. Jos sumanymas – įspūdingų kalėdinių žaisliukų kūrimas ir dekoravimas – gimė iš noro antrąkart panaudoti… besikaupiančius metalinius stiklainių dangelius! „Suformuoju uždarą apskritimą, aptraukiu medžiaga, o dekoravimui naudoju viską, kas tik šauna į galvą – karoliukai, juostelės, blizgučiai, pakabukai. Pati iš skystųjų klijų lieju ornamentus ir figūrėles“, – vardijo neribotas galimybes moteris. Dalyviai ir organizatoriai, apžiūrėję kalėdinių papuošalų parodą, siūlė Rasai pagalvoti apie prekybą – tokie unikalūs ir kokybiški dabar retai randami parduotuvėse. Po to pažindinomės su Kristina ir jos kūrybiškai naudojamu „Dėkingumo žurnalu“. Kristina dirba mentore ir koučere – padeda žmonėms spręsti asmenines ir profesines dilemas, rasti kelią savo minčių „labirintuose“. Žmonių pasirinkimai ir pagalba vedant juos apmąstymų keliais taip pat reikalauja pažiūrėti į situacijas „kitu kampu“, kūrybiškai. Debiutų vakarą užbaigė Rusnė muzikiniu prisistatymu. Šešiolikmetė ukmergiškė rašo dainas, kuria joms melodijas ir atlieka grodama gitara. Buvo įspūdinga klausytis. Paklausta apie svajonę, lengvai žaismingai, lyg dainuodama savo dainą apie jūrą, atsakė: „Taip, noriu įrašyti dainą studijoje. Dainuoju iš jausmo – tegul klauso ir kiti.“

Nekarūnuoti kūrėjai į debiutų vakarą atėjo dalintis – kad klausytų ir pamatytų kiti, kad vyrai, moterys, paaugliai ir vaikai rastų įkvėpimo užsiimti saviraiška, išdrįstų eksperimentuoti.

Karolis pristatė savo piešinius.

Rusnė vakaro svečius ir „nekarūnuotus“ dalyvius džiugino savo dainomis.

„Toks renginys – puiki galimybė ukmergiškiams susipažinti, bendrauti, keistis kontaktais bei idėjomis. Didelė paspirtis, jog projektą palaiko ir finansiškai remia Ukmergės rajono savivaldybė. Lygiai po savaitės – trečiadienį, lapkričio 27-ąją, 18 valandą, vėl kviečiame į (nebe) Knygyną. Svečiuosis jau kiti kūrėjai. Galvojome – atsiras vos vienas kitas norintis dalyvauti žmogus, o pasirodo, kūrybingų asmenybių Ukmergėje yra daug. Bus įdomu“, – apie antrąjį renginį paskelbė VšĮ „Nekarūnuotas“ vadovė Eglė.

O kokią kūrybinę veiklą pristačiau debiutų vakare aš? Atspėsite? Rašau – esė, straipsnius, poeziją. Nuo šiol mano rubriką „Taškai ant į“ rasite ir „Gimtojoje žemėje“. Susitiksime tekstuose ir renginiuose Ukmergėje.

Ar vis dar liūdna, jog senasis Knygynas užsidarė? Laikas daug ką išgydo – tereikia liūdnas emocijas pakeisti linksmomis, o tuščias erdves užpildyti pozityviais dalykais. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kiek ir kokios kultūros bei šviesos įžiebsime Senajame (nebe) Knygyne ir kitose Ukmergės erdvėse.

E. BUTKUTĖS, D. VAINORĖS, A. KATILIENĖS nuotr.