A. Švačka.

Kultūra

Vyks ukrainiečių padėkos koncertas

Vasario 22-ąją, 18 valandą, Ukmergės kultūros centro didžiojoje salėje koncertuos iš Ukrainos sostinės Kyjivo atvyksiantis Akademinis pučiamųjų orkestras.

Ukmergė – vienas iš dešimties Lietuvos miestų, kuriame vyks šio orkestro koncertas. Ukrainiečiai dainininkai bei muzikantai nemokamų padėkos koncertų turą Lietuvoje surengė Vasario 16-osios proga, taip norėdami atsidėkoti lietuviams už paramą kariaujančiai Ukrainai. Garsūs scenos artistai specialiai panoro dainuoti ne vien Vilniuje ir Kaune, bet ir provincijos miestuose, tuo norėdami nusilenkti visai šaliai.

Vasario 16-24 dienomis vyksiančiuose koncertuose gros Akademinis Kyjivo pučiamųjų orkestras bei dainuos įžymūs operos solistai. Viena iš dainininkių bus lietuvių kilmės Kyjivo operos primadona, T. Ševčenkos vardo nacionalinės premijos laureatė Andželina Švačka.

Karo metu solistė organizuoja ir pati dainuoja labdaros koncertuose, kurių metu surinktos lėšos yra skiriamos Ukrainos armijai. Orkestrui diriguosiantis 52 metų Mykola Lisenko ne tik šalyje ir užsienyje renka paramą, bet ir kas kelias savaites pats ją veža į frontą.

M. Lisenko.

Tautiniu patriotizmu garsėjo ir bendrapavardis dirigento proprosenelis, garsus kompozitorius Mykola Lisensko, išsižadėjęs rusų kalbos ir kūręs muziką folklorinių dainų pagrindu. Vykdamas pas karius M. Lisenko ne kartą pateko į apšaudymus, o kelių jo orkestrantų šeimos nariai bei giminaičiai fronte žuvo gindami tėvynę.

Žuvo ir į frontą savanoriu išėjęs kariauti vienas operos solistas, su kuriuo A. Švačka ne kartą drauge koncertavo scenoje. 52 metų A. Švačka, turinti ištikimų gerbėjų užsienyje, nepriėmė siūlymo bėgti iš Ukrainos. Dainininkė kartu su vyru, sūnumi ir dukrele pirmą karo dieną slėpėsi Kyjivo metro požemiuose ir, norėdama įveikti asmeninį stresą bei suteikti drąsos kitiems, jame garsiai dainavo operines arijas, o jai pritarė sūnus Oleksandras, konservatorijos studentas.

Karo pradžią solistė prisimena, kaip netikėtą dukrelės Anios įsiveržimą pusę penkių ryte į tėvų miegamąjį su šauksmu – prasidėjo. Po išvakarėse vykusio koncerto vėlai atgulę mama su tėčiu buvo giliai įmigę, tad pirmų sprogimų negirdėjo.

„Sklandė gandai, kad Maskva gali pulti vasario 23-ąją, nes Rusijoje tada yra švenčiama armijos diena. Kadangi tądien nieko neįvyko, po koncerto scenos užkulisiuose kitų artistų paklausiau: „tai ką, reiškia karo nebus?“ – prisimena primadona.

Artistai vieningai džiaugėsi, kad karas neprasidėjo ir vylėsi, jog Maskvos grasinimai yra vien gąsdinimas.

Po kelių parų metro požemiuose solistės šeima nusprendė grįžti į butą name, iš kurio visi kaimynai jau buvo išsilakstę. Tai, kad situacija yra labai rimta, dainininkė sako supratusi tada, kai šalia namų ėmė griaudėti automatų pliūpsnės, ir tapo aišku, jog priešas bando prasiveržti į jų mikrorajoną.

Po dvejų savaičių šeima išvyko į kaimą šalia Ternopolio miesto. Ten būnant A. Švačkai kilo mintis rengti labdaros koncertus armijai. Į pirmą koncertą Ternopolio teatre solistė pakvietė iš Kijevo išsibėgusius bičiulius dainininkus, o po sėkmingo aukų rinkimo panašius koncertus inicijavo ir grįžusi į sostinę.

Į Kyjivą dainininkė grįžo po trejų mėnesių, kai gynėjų puolamas priešas iš regiono pasitraukė. Netrukus buvo nuspręsta Operos teatrą vėl atidaryti, nes jo gilūs požemiai atitiko slėptuvių reikalavimus.

„Koncertuoti teko sudėtingomis sąlygomis, nes mes, operos solistai, esame jautrūs kaip kūdikiai – dėl mažiausio skersvėjo ar peršalimo netenkame balso, todėl negalime į lauką išeiti iš karto po dainavimo, o prieš koncertą turime sušilti; tada dingdavo elektra, atsijungdavo šildymas, tad teko koncertuoti nelygintais rūbais, neplauta galva, šąlančiomis rankomis“ – prisiminė artistė.

Koncertai operoje iki pat dabar vyksta vien penktadienį-sekmadienį, o bilietai į trejuose aukštuose esančius balkonus neparduodami, nes iš jų nusileisti į požemį užtrunka daugiau laiko. Paskelbus oro pavojaus pranešimą, spektaklis yra nutraukiamas, o prasitęsia pasibaigus pavojui.

Andželiną dainavimu sudomino tėtis Aleksandras, statybų inžinierius, nors nei jis, nei mama Svetlana, valgyklos vedėja, su muzika neturėjo nieko bendro. Per šeimos susiėjimus visada buvo dainuojamos liaudies dainos, o ji su mama ir seserimi Irina giminaičiams koncertuodavo trimis balsais. Tėtis dievino klasikinę muziką, nuolat jos klausėsi per radiją. Į muzikos mokyklą Kamensko miestelyje netoli Dnipro penkiametę dukrą mama nuvedė po to, kai ši pati išmoko groti pianinu.

Kadangi muzikos mokykloje nebuvo solinio dainavimo klasės, Andželina gavo choro vadovės diplomą. Jos talentą įžvelgęs mokyklos direktorius patarė dainavimą tobulinti Maskvos konservatorijoje. Ten traukiniu nemiegojusi ir sušalusi nuvykusi Andželina išgirdo patarimą nesvajoti apie solinį dainavimą, o apsiriboti vadovavimu chorui. Bet šie žodžiai nesugniuždė merginos, o sužadino ambicijas dar ryžtingiau siekti įgyvendinti svajones.

Įstojus į Kyjivo konservatoriją, jau pirmame kurse Andželinai teko koncertuoti Operos teatre. Mat susirgus dviem vieno vaidmens atlikėjoms, imta skubiai ieškoti, kas moka jų atliekamą ariją, tad dėstytoja pasiūlė Andželiną.

Mecosoprano balsu dainuojanti A. Švačka labiausiai išgarsėjo Karmen vaidmens atlikimu to paties pavadinimo Žoržo Bize operoje. Tai buvo pirmoji opera, kurią atlikėja gyvai scenoje regėjo būdama paaugle. Dnipro teatre regėtas Karmen vaidmuo mergaitei paliko tokį didžiulį įspūdį, kad pasižadėjo ateityje ją scenoje pati dainuoti. Iš viso operos pastatymuose Andželinai jau teko 258 kartus įsijausti į Karmen vaidmenį, ir pagal tai gimtinėje ji yra rekordininkė.

Solistei šį vaidmenį įvairiomis kalbomis teko atlikti 23 šalyse: „Dainuoju įvairiose operose, tačiau Karmen vaidmuo labiausiai atitinka mano temperamentą ir emocingumą, geriausiai su juo susitapatinu.“

A. Švačkos proproseneliai gyveno Vilniuje, vėliau persikėlė į Vroclavą Lenkijoje, o dar vėliau į Ukrainą. Ryšiai su Lietuvoje galimai likusiais giminaičiais yra visiškai nutrūkę.

„Trisdešimt metų dainuoju Kyjivo operoje, tai mano namai, be kurių neįsivaizduoju savo gyvenimo ir kurių be galo ilgėjausi tada, kai karo pradžioje tris mėnesius slėpėmės kaime; labai laukiu pergalės ir to laiko, kai vėl gyvensime be oro pavojaus pranešimų ir spektakliuose ramūs būsim tiek mes, tiek žiūrovai“ – kalbėjo solistė.

Kremliui užpuolus Ukrainą Andželina savo studentams konservatorijoje nebeužduoda mokytis Rusijos kompozitorių kūrinių.

„Oficialaus tokio draudimo nėra, tačiau po patirtų išgyvenimų širdis neleidžia to daryti“, – sakė dainininkė.

A. Švačka neslepia jaučianti didelį pasididžiavimą dėl Lietuvos skiriamos paramos Kijevui: „Jūsų tautiečiai yra nuostabūs, pernai vykdama į koncertą Taline, nei Lenkijoje, nei Latvijoje ar Estijoje nemačiau tiek Ukrainos vėliavų ir nejutau tokio žmonių palaikymo, kaip čia; buvo nuostabus jausmas, ypač žinant, kad mano proproseneliai yra kilę iš čia, didelis ačiū jums“.

„G. ž.“ inform.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas