Diskutuota apie nacionalinių valstybių ateitį

Marius PARČIAUSKAS

 

Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vyko diskusija, kurioje leidėjas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Sinica pristatė ką tik lietuviškai pasirodžiusią Yoramo Hazony knygą „Nacionalizmo dorybė“.

Kaip renginio metu kalbėjo V. Sinica, leidinyje kompetetingai paaiškinama, kad nacionalizmas, skirtingai nei dažnai įsivaizduojama, yra tiesiog doktrina, teigianti, kad kiekviena to siekianti tauta gali turėti savo valstybę ir joje valdyti save pagal savo normas. Taip pat paaiškinta, kodėl nacizmas, fašizmas ir kitos panašios ideologijos neturi nieko bendro su nacionalizmu.

Pasak pranešėjo, po nacių sukurto siaubo diskredituotas ir juodintas, nacionalizmas šiandien vėl prisistato pasauliui kaip tautų ir žmonių laisvės sąlyga, atnešusi kultūrinio atgimimo ir politinio išsivadavimo sąjūdžius, o tarp jų ir Lietuvos nepriklausomybę 1918 ir 1990 metais. Be to, būtent nacionalinėse valstybėse tapo įmanoma tokia demokratija, kaip mes ją šiandien suprantame.

„Laisvės kovos yra svarbiausia ir tauriausia lietuviškojo, o ir kiekvienos tautos nacionalizmo išraiška. Juk kas yra laisvės kovos? Siekis iškovoti ar apginti nepriklausomybę, tautai turėti savo valstybę ir valdyti save. Visi sukilimai, partizanų kovos, antisovietinė rezistencija, pagaliau Sąjūdžio „dainuojanti revoliucija“ – tai vis apsireiškimas nacionalizmo idealo, kad tauta valdytų save. Šiandien šis idealas dažnai juodinamas, o nacionalinės valstybės prasmė ir vertė pasimeta tarp globalizmo lozungų“, – renginio metu teigė dr. V. Sinica.

Diskusijoje taip pat keltas klausimas dėl nacionalinių valstybių ateities, kuomet Europos Sąjungos institucijose vis labiau siekiama federalizacijos. Pasak V. Sinicos, ligšiolinė ES dar yra valstybių sąjunga, kur atskiros valstybės dar gali vetuoti joms itin nenaudingus sprendimus. Tačiau Europos Parlamente neseniai pritarta ES sutarčių pataisoms, kurios panaikintų valstybių narių veto teisę ES taryboje ir didintų viršnacionalinių institucijų galias.

„Panaikinus veto teisę Europos Vadovų Taryboje kiekviena valstybė narė iš esmės nustotų buvusi valstybe ir taptų administraciniu vienetu. Dabar valstybės dar gali nesutikti su joms nepriimtinais sprendimais, nors patiria nuolatinį politinį spaudimą ir teisinius bandymus peržengti sutarčių ribas. Panaikinus veto teisę, valstybių panaikinimas būtų tiesiog politikos mokslų faktas. Jeigu valstybė negali atmesti sprendimo, kuriam ją įpareigoja piliečių valia, jeigu sprendimą jai gali primesti kitos šalys, ji nebėra valstybė. Toks nacionalinių valstybių aukojimas federalizacijos labui didele dalimi reikštų ir demokratijos aukojimą, nes didelę dalį sprendimų perimtų viršnacionalinės, nuo piliečių itin toli esančios institucijos“, – mintimis dalijosi pranešėjas.