Kultūra, Naujausi

Bus pristatyti menininkės Kazės Zimblytės kūriniai

Kristina DARULIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė edukacinei ir projektinei veiklai

 

Kai stebime Kazės Zimblytės (1933–1999) minimalistinius kūrinius, žavimės jais, tačiau jie tiek nebestebina šiandien – meno mugėse matome daug kokybiško modernaus minimalistinio meno. Dažnai meno mėgėjai-vartotojai, žiūrėdami į minimalistinį dailės kūrinį ar šokį, sako: „cha, vaikiškas pabraukymas“ arba „vaikiškas patrypčiojimas“, „mano vaikas taip mokėtų“. Tačiau tais laikais, kai visi dar buvome sovietmečio užkardos atskirti, toks laisvas menas ne tik stebino, jis – stulbino. Tai buvo kažkas nežaboto, laisvo, pagauta tikra esmė pasitelkiant labai ribotas technines galimybes, apsiribojant ribotomis priemonėmis. Pavyzdžiui, dailėje – vos keliomis spalvomis…

Žinoma, ne visus stebino anuomet – ne visus stebina ir dabar… Modernus minimalistinis menas ir šiandien ne visų yra priimamas, ypač provincijos miesteliuose, kur gyvenimas dažnai apsiriboja tik darbu ir namais. Vis dar girdime ir matome susižavėjimą vaizdais, kurie atpažįstami, matyti, klišiniai, „kaip nuotraukoj“…

Kai menininkas pralenkia savo laikmetį, dažnai yra atstumiamas visuomenės. Visuomenė stengiasi sumenkinti jo autoritetą, apnuoginti kūrėjo žmogiškas silpnybes (kurių turime visi, turėjo jų ir Kazė). Tokie žmonės dažnai lieka užribyje. Jie gali kurti tik pasislėpę giliame vienkiemyje, neįžeidinėjami, neveikiami trukdančių komentarų. Tuomet jie gali likti autentiški ir ištikimi savasčiai. Būtent tokia buvo K. Zimblytė. Skaitydamas jos dienoraščio ar kūrinių tekstų ištraukas suvoki, kokia ji buvo vieniša. Vieniša mieste… Vieniša savo gimtuosiuose Briedžiūnuose…

Vilniuje ją išbalansuodavo bohemiška aplinka ir netikrumas, patiriamas inteligentiškuose susiėjimuose. Prisiminkime, kad dauguma to meto inteligentijos buvo įsitraukę į sovietinį judėjimą ir siekdami išgyventi buvo „parsidavę valdžiai“, lojalūs režimui arba sutikdavo būti nužmoginami ir nusavinami didelio valstybinio fabriko, kuriame nelikdavo pavardžių, asmenybės…

Briedžiūnuose, savo kuklioje trobelėje, kurią nuolat siaubdavo vietiniai plėšikai, Kazę sekindavo skurdas ir labai ribotos galimybės įsigyti maisto, meninių priemonių savo užmojams įgyvendinti. Tačiau šioje vietoje ji jautė ryšį su savo mirusiais tėvais ir protėviais. Matyt, ši aplinka ir gamta jai buvo palaikymo, atgaivos šaltinis…

Šiemet, balandžio 4 d., K. Zimblytei būtų sukakę 90 metų. Ji palaidota Ukmergės krašto Siesikų miestelio kapinėse šalia jos gimtųjų vietų.

Autorė įvardijama kaip viena žymiausių abstrakcionizmo Lietuvoje pradininkių, besireiškusių tekstilės, grafikos bei tapybos srityse. Šiandien galėtume ją pavadinti tarpdisciplininio meno atstove, nes yra sukūrusi ir performansų, akcijų, tekstų…

Nuo 1959 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje), buvo surengusi solo parodų Vilniuje (1968–1970, 1978, 1979, 1988, 1994, 1996, 1999, 2011, 2014, 2015), Maskvoje (1978), Berlyne (1999), Kaune (2007), Varšuvoje (2008), Ukmergėje (2014). Iki 1988 m. galėjo rengti parodas tik neoficialiose erdvėse. Jos kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, MO muziejus bei privatūs asmenys.

Šioje parodoje bus galimybė išvysti vieno žymesnių kolekcininkų Lietuvoje Ramučio Petniūno įsigytų K. Zimblytės kūrinių rinkinį. Dalis darbų buvo rodyti Ukmergės kultūros centro galerijoje 2014 m., tačiau dalis mūsų krašte eksponuojama pirmą kartą.

K. Zimblytės kūriniai sunkiai „pasiduoda“ restauratorių rankoms, dažnai dėl skirtingų medžiagų juose panaudojimo yra labai trapūs. Dėl to kelionės po Lietuvą ar užsienį yra neįmanomos arba labai brangios, tačiau jos kūrinius mielai priimtų garsiausi pasaulio muziejai…

Vlado Šlaito viešoji biblioteka ir visa menininkų bendruomenė nepaprastai džiaugiasi galėdami pamatyti K. Zimblytės kūrinius ir didžiuojasi, kad jie eksponuojami gimtajame autorės krašte, su kuriuo, kad ir nedidele dalimi, bet yra glaudžiai susijusi.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas