„Žydinčios vyšnios šakelės“ šventė Kultuvėnuose

Tomas SIETYNAS

 

Mistiškai gražiame, ūkanotame Sližių krašte vyšnios jau nuskintos ir uogienė paruošta žiemai molio puoduose. Užteko ir skrajūnams paukščiams – visiems užteko. O Sližių bendruomenėje, kaip ir kasmet, vėl pražydo tapusi sava, viliojanti visos Lietuvos poetus „Žydinčios vyšnios šakelės“ šventė. Tai į vasarą pasislinkęs poezijos renginys ir reginys, kuris pradžiugina žmones, sujudina vietos bendruomenę. Juk kiekvienai šventei reikia pasiruošti – nuo aplinkos susitvarkymo, parodos parengimo, svečių sukvietimo ir laureato pasveikinimo. Pasak renginio vedėjos mokytojos Vidos Ramanauskienės, bendruomenė dabar glaudžiai susibūrusi, suaktyvėjusi ir įgavusi naujos energijos, nes Kultuvėnuose apsigyveno nemažai jaunų šeimų. Daugelis dirba kitur, o gyvena čia. Bendrauja su vietiniais. Ir patys pamažu tampa vietiniais. Išrinkta jauna, energinga bendruomenės pirmininkė Rūta Samsonienė rūpinasi ne tik kasdieniniais reikalais, bet ir žmonių laisvalaikiu, kultūriniais renginiais. Prisimenama ir šio krašto istorija.

Ir šį kartą, lyjant sodriam liepos 22-ios popietės lietui, susirinkę šventės dalyviai buvo pakviesti prie 1917 metų sukilėlių paminklo, pastatyto Stepono Jankeliūno ir Jono Žentelio rūpesčiu. Prieš 106 metus, liepos 25 dieną, Samantonių krašto valstiečiai sukilo prieš okupantus vokiečius, kurie pasikėsino į didžiausią žemdirbio turtą – duoną – ir norėjo ištuštinti visus jų aruodus. Drąsūs kaimo vyrai ir moterys pasipriešino ir nukentėjo.

Prie paminklo sukilėliams. V. Ramanauskienė, P. Venslovas bei Gabrielė ir Lukas Kovalčiukai.

Šventę prie paminklo pradėjusi renginio vedėja V. Ramanauskienė trumpai papasakojo šią tragišką istoriją ir pakvietė iš Kauno atvykusį aktorių Petrą Venslovą perskaityti Jono Strielkūno eilėraštį „Lietuva“, o šių metų vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis 2023“ laureatai Gabrielė ir Lukas Kovalčiukai – sesuo ir brolis – padainavo senovinę liaudies dainą, priminusią tuos laikus ir sujaudinusią klausytojus.

J. Strielkūno eilėraštis buvo tarsi įžanga į „Žydinčios vyšnios šakelės“ šventę, kuri vyko salėje, nes lauke tebelijo šio krašto smėlingoms žemėms be galo reikalingas šiltas, vasariškas lietus.

Čia buvo pasveikintas šių metų „Žydinčios vyšnios šakelės“ laureatas Alfas Pakėnas už savo kaimiškąją kūrybą. Jam bendruomenės pirmininkė R. Samsonienė įteikė Ukmergės rajono savivaldybės piniginį prizą, Veprių seniūnė Dalia Radzevičienė dovanojo tradicinį Viktoro Žentelio juvelyriškai, dailiai sukurtą, konkurso laureatui skirtą prizą, o padėkos raštą ir kūrybinius linkėjimus ateičiai nuo rajono savivaldybės mero perdavė vicemeras Eugenijus Kuodelis.

Iš kairės: V. Ramanauskienė, P. Venslovas, A. Pakėnas.

Jaukios šventės metu aktorius P. Venslovas skaitė ne tik A. Pakėno kūrybą, bet prisiminė ir J. Strielkūną, trečiąjį šios literatūrinės premijos laureatą (1986 m.). Taip pat buvo pristatyta A. Pakėno sudaryta ir tik ką leidykloje „Naujasis lankas“ išleista prisiminimų apie J. Strielkūną knyga „Trečias brolis“, kurioje savo atsiminimus pateikė 27 poetą gerai pažinoję jo bičiuliai.

Visiems labai patiko šventės metu brolio ir sesers Kovalčiukų atliekamos senovinės, jaunų balsų atšviežintos ir naujai, gaiviai suskambėjusios liaudies dainos. Šventėje dalyvavo ir savo dainas atliko ukmergiškis bardas ir poetas Romualdas Petrauskas.

Prie gausaus vaišių stalo visus sužavėjo Stasės Novikienės vadovaujamo Sližių ansamblio atliekamos liaudies dainos.