Pristatoma Europos deimantu vadinama Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija

Paroda „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje”, kurioje eksponuojama XVI a. gobelenų kolekcija iš Krokuvos Vavelio karališkosios pilies, vos per du mėnesius sulaukė daugiau nei 35 000 lankytojų. Istoriniai gobelenai, Lenkijoje laikomi nacionaliniu meno paveldu, pabrėžia Lietuvos ir Lenkijos kultūrinę integraciją ir istorinius ryšius.

„Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ – populiariausia paroda Lietuvos sostinėje, šiemet švenčiančioje 700 metų jubiliejų. Valdovų rūmų muziejuje atidarius per ilgus šimtmečius legenda tapusios Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos parodą tikėtasi, kad susidomėjimas bus didesnis nei įprasta. Tačiau parodos populiarumas pranoko lūkesčius – istorinės senosios Lenkijos ir Lietuvos valstybės relikvijos kasdien į muziejų ateina pasižiūrėti šimtai ir tūkstančiai lankytojų.

Išskirtinio grožio XVI a. gobelenų rinkinys atvežtas iš Krokuvos Vavelio karališkosios pilies. Šiandienėje Lenkijoje ši gobelenų kolekcija įvardijama kaip valstybės meno lobynas, svarbiausias Krokuvos Vavelio karališkosios pilies nuolatinių ekspozicijų akcentas, o tokio rinkinio paroda Lietuvoje – istorinis įvykis tiek Lietuvai, tiek Lenkijai. Beveik keturios dešimtys įspūdingo grožio ir neįtikėtino dydžio istorinių audinių į Lietuvos sostinę grįžo po 400 metų. Čia įrengtas specialus, meno audiniams skirtas apšvietimas, išryškinantis kiekvieną aukso giją ir gobelenų reljefą.

Paroda primena Vilniaus aukso amžių

Didžiulė XVI a. audinių kolekcija atskleidžia europinę Renesanso kultūrą, paskutinio Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovo (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio) reprezentacijos užmojus, primena Vilniaus ir Krokuvos aukso amžių – Renesanso epochą.

„Europos kontekste tai yra turbūt pati vertingiausia kolekcija visomis prasmėmis: menine, istorine, materialia… Meno istorikai ją lygina su Romos popiežių, Ispanijos karalių kolekcijomis, – sako Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Toks didelis gobelenų rinkinys dar niekada nebuvo eksponuotas už Vavelio pilies sienų. O tai, kad jis atvežtas į Vilnių, rodo gilų Lenkijos valstybės ryšį su Lietuva ir Vavelio karališkosios pilies vadovų bičiuliškumą. Ypač dėkoju Vavelio pilies direktoriui, profesoriui, mokslų daktarui Andžejui Betlejui (Andrzej Betlej), nes tikrai ne kiekvienas direktorius ryžtųsi tokią vertingą ir jautrią audinių kolekciją išvežti iš savo muziejaus.“

Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius prof. dr. A. Betlejus pripažįsta: „Karaliaus Žygimanto Augusto gobelenų paroda Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Vilniuje – precedento neturintis įvykis. Gobelenų kolekcija yra Vavelio rezidencijos kolekcijos perlas karūnoje. Tai viena vertingiausių kolekcijų, kurios reikšmė toli gražu neapsiriboja vien meniniu aspektu. Žygimanto Augusto gobelenai – Lenkijos Karalystės iždo dalis, iškilmingų valstybinių ceremonijų puošmena, jie yra beveik tokie pat svarbūs kaip insignijų elementai. Gobelenai vertinami viso pasaulio ekspertų ir yra priskiriami prie geriausių XVI a. Briuselyje sukurtų tokio pobūdžio kūrinių. Ši kolekcija yra mūsų bendros istorijos liudijimas, tačiau šiais sudėtingais laikais ji – ir apčiuopiamas vienybės bei bendrų siekių ženklas.“

Audringa gobelenų istorija

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Žygimantas Augustas XVI a. viduryje (per dešimtį metų) sukaupė 160 meninių audinių kolekciją. Ją audė žymiausi to meto meistrai XVI a. gobelenų sostinėje Briuselyje. Anuomet gobelenai vadinti „šiaurietiškomis kilnojamomis freskomis“, kurios pilyse, rūmuose ir katedrose kūrė didybės ir prabangos įspūdį, šlovino savininkus. Šie audiniai vertinti ne tik kaip meno kūriniai, bet ir kaip valdovo didybės įkūnytojai, pamokančių Biblijos istorijų pasakotojai, gyvūnijos ir augalijos pažinimo žinynai, siužetai, kuriuose slypi daug simbolinių prasmių.

Iš istorijos šaltinių žinoma, kad figūrinių gobelenų serija tuo laiku kainavo tiek, kiek karo kampanija su keliasdešimt tūkstančių karių, jų aprūpinimu, šaudmenimis, kelionėmis, maršais.

Brangūs audiniai po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos (Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) padalijimo 1795 m. buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, dalis jų tuo metu buvo pažeista ar sunaikinta. 1921 m. sutartimi bolševikinė Rusija gobelenus grąžino Lenkijai. Jie papuošė Krokuvos Vavelį. Tačiau 1939 m. nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, Žygimanto Augusto gobelenai, kaip nacionalinė relikvija, buvo išgabenti į Kanadą ir į Lenkiją sugrįžo tik 1961 metais. Iki šių dienų išliko beveik 140 gobelenų, dauguma jų saugoma Vavelio karališkojoje pilyje.

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų dėmesys

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda teigė: „Simboliška, kad paroda atveria ankstesnius ir gilesnius Lietuvos bei Lenkijos, o ir visos Europos istorinių ryšių bei kultūrinės integracijos klodus. Į atkurtą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją visa savo kultūrine galia ir estetikos grožiu sugrįžo renesansinė didybė – reprezentatyviausi Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos artefaktai, kurie ir visos Europos kultūros istorijos kontekste yra laikomi išskirtiniu fenomenu, pasaulio meninio paveldo integralia dalimi.“

Pasak Lenkijos Respublikos Prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda), „Žygimantas Augustas – ne tik valdovas ir politikas, jis buvo ir išskirtinis meno žinovas. (…) Anuomet Briuselio audimo meistrams pateiktas užsakymas buvo didžiulis, daugiau kaip 160 gobelenų. Taip XVI a. šeštajame dešimtmetyje sukurta šedevrų kolekcija, kuri dabar yra vienas puošniausių Renesanso meno paminklų.“

Tokio dydžio rinkinio Vavelio karališkosios pilies muziejininkai teigia artimiausiais dešimtmečiais neketinantys skolinti jokiai kitai institucijai. Todėl ši paroda yra išskirtinis Vavelio karališkosios pilies ir Lenkijos valstybės dėmesio bei palankumo Lietuvai ženklas, geriausia dovana Vilniui, švenčiančiam savo 700 metų sukaktį. Kartu tai yra ir vienas sudėtingiausių, didžiausių bei brangiausių parodinių projektų Lietuvos muziejininkystės istorijoje.

Pagrindiniai parodos rėmėjai ir partneriai – Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, taip pat Lenkijos institutas Vilniuje ir Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje.

Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje, dėl didelio susidomėjimo parodos rodymą nuspręsta pratęsti. Parodą bus galima apžiūrėti iki liepos 30 dienos.

Valdovų rūmų muziejaus nuotraukos