Ar liks Gedimino pulko pėdsakai Ukmergėje?

Vidmantas LEŠČIUS

Dimisijos majoras, buvęs Ukmergės rajono komendantas, 84 bataliono vadas

Prieš 100 metų, 1923-ųjų gegužės 27 dieną, Ukmergėje buvo įkurdintas pirmasis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio (DLK) Gedimino pulkas. Šis dalinys tapo neatsiejama miesto visuomenine ir kultūrine dalimi. Karininkai ir kareiviai dalyvaudavo visuose mieste rengiamuose valstybinių švenčių minėjimuose, pulko orkestras juose grodavo. Gedimino pulko instruktoriai rengė sporto varžybas ne tik kariškiams, bet ir miesto gyventojams. Per šešiolika metų, iki žygio į Vilnių 1939 m. spalį, DLK Gedimino pulkas Ukmergėje paliko ryškų pėdsaką.

Praėjus šimtmečiui buvusios modernios kareivinės, arklidės, sandėliai, dauguma kitų įvairios paskirties pastatų, infrastruktūra nušluoti nuo žemės. Ukmergėje buvusį karinį miestelį mena tik likę keli senieji pastatai, taip pat nuotraukos, įamžinusios buvusį intensyvų kariškių gyvenimą, bei žmonių atsiminimai. Deja, jie blėsta, iškeliauja kartu su amžininkais. Kad šis reikšmingas Ukmergės istorijos laikotarpis nenueitų užmarštin, labai svarbu jį tinkamai įamžinti.

 

XIX a. mieste buvo Rusijos kariuomenė

Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu XIX a. Ukmergėje buvo dislokuoti rusų kariuomenės daliniai. Ukmergės įgulos medinės kareivinės, pastatytos Užupyje, 1893-iais kilusio gaisro metu sudegė. Apskrities karinio viršininko rūpesčiu 1898 m. buvo pastatytos mūrinės raudonų plytų kareivinės Deltuvos gatvėje. Iškilus daugiau kariuomenei skirtų pastatų, tarp Deltuvos ir Kauno gatvių susiformavo kareivinių rajonas.

Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai, pasitelkę rusų karo belaisvius, 1916 m. nutiesė siaurojo geležinkelio atšaką Jonava-Ukmergė, kuri buvo integruota į kareivinių rajoną. Geležinkelio stoties pastatai (Stoties g. 1, Kauno g. 37) išliko iki mūsų dienų.

Išvadavo Ukmergę

1918 m., atkūrus Lietuvos valstybę, pradėta kurti ir šalies kariuomenė. Lapkričio 23 d. krašto apsaugos ministro prof. Augustino Voldemaro ir štabo viršininko pulkininko Jurgio Kubiliaus įsakymu Nr. 1 buvo pradėtas formuoti I pėstininkų pulkas Vilniuje, vėliau – Alytuje. Jis aktyviai dalyvavo kovose su bolševikais. 1919 m. gegužės 3 d. I pėstininkų pulko 1 bataliono ir XVIII saksų savanorių pulko 2 bataliono kariai išvadavo Ukmergę iš bolševikų.

Gegužę pradėtas kurti Ukmergės batalionas vėliau pavadintas pėstininkų kunigaikščio Vaidoto pulku. Nuo 1920 m. sausio iki 1923 m. kovo 1 d. Ukmergės mieste stovėjo VII pėstininkų žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulkas.

Juose 1919–1920 m. tarnavo ir Lietuvos kariuomenės savanoris, šių eilučių autoriaus senelis Jonas Leščius (1895–1933). 1920-iais jis perėjo į profesinę karo tarnybą, dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime. Nuo 1926 m. J. Leščius tarnavo Pasienio policijoje, 1933 m. kovo 23 d. buvo sužeistas ir tų pačių metų liepos 30 d. mirė.

Kareivinėms statyti skirtas 21 ha sklypas

Pasibaigus kovoms su lenkais, nuo 1923 m. gegužės 27 d. Ukmergėje įkurdintas pirmasis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkas. Jam šis vardas suteiktas dar 1919 m. spalio 30 d. už nuopelnus kovose su bolševikais ir, atsižvelgiant į tai, kad jis pradėtas formuoti Gedimino mieste – Lietuvos sostinėje Vilniuje.

1923–1936 m. Gedimino pulkas Ukmergėje neturėjo normalių kareivinių. Daliniai ir padaliniai buvo išskirstyti po visą miestą. Pavyzdžiui, Pulko štabas ir Ūkio kuopa buvo įsikūrę Kauno g. 54, Ryšių kuopa – Kauno g. 52, 1 batalionas ir Mokomoji kuopa – Deltuvos g. 19. Kiti padaliniai buvo dislokuoti pastatuose, esančiuose Vytauto, Paupio, Kauno, Kareivinių gatvėse.

1925 m. Ukmergės miesto taryba naujoms pulko kareivinėms statyti perdavė 21 ha žemės sklypą. Vieta naujoms kareivinėms buvo parinkta buvusių Rusijos kareivinių teritorijoje, prie Deltuvos ir A. Smetonos gatvių. 1931-1936 m. čia pastatytos naujos mūrinės Ukmergės kareivinės – didžiausias pagal planą tokios paskirties statinys Lietuvoje. Jos atitiko tuo metu Europoje nustatytus aukščiausius reikalavimus šios paskirties pastatams. Architektūrinis sprendimas, fasadų estetika panaši į to laikotarpio kitų Europos šalių kareivinių architektūrą. Tarpukario modernizmo krypčiai priskirto pastato tūris buvo apie 28 tūkst. kub. m, ilgis – 150 m. Fasadų kompozicija simetrinė. Lauko sienos tinkuotos, stogas dengtas čerpėmis.

Skirtingai nei dauguma tuo metu Lietuvoje statytų 3–4 aukštų kareivinių, Ukmergėje iškilo vienam batalionui skirtas dviaukštis, su mansarda pastatas. Nors jis užėmė didesnį plotą, bet buvo patogesnis. Kareivinėse įvestas vandentiekis, kanalizacija, įrengtas centrinis šildymas ir ventiliacija. Pirmajame aukšte tilpo dvi kuopos (pėstininkų ir kulkosvaidininkų), valgykla, puskarininkių valgykla, virtuvė, krautuvė, svečių kambarys, bataliono vado kambariai, kuopos vadų kambariai, kuopos raštinė. Antrajame aukšte buvo patalpos, skirtos dviem pėstininkų kuopoms ir gimnastikos salė, mansardoje įrengtos klasės, maisto sandėliai, dirbtuvės ir puskarininkių kambariai. Pėstininkų kuopai priklausė šeši miegamieji kambariai, o kulkosvaidininkų kuopai – keturi. Miegamieji buvo išdėstyti pastato šonuose, centre – erdvi valgykla.

Įsimintini pulkui buvo 1927-ieji, kuomet įsteigtas karininkų klubas, peraugęs į Ukmergės karinės įgulos karininkų ramovę (Kęstučio a. 5), atidarytas liktinių puskarininkių klubas-ramovė (Deltuvos g. 12), pulko reikmėms perduoti Vaitkuškio dvaro pastatai.

1929 m. pulke tarnavo 58 karininkai ir 757 kareiviai. 1936 m. pulke jau buvo 3 batalionai, 13 kuopų, 39 būriai. Juose tarnavo 67 karininkai, 139 puskarininkiai, 1 876 kareiviai. Jie buvo ginkluoti revolveriais, šautuvais, kulkosvaidžiais, minosvaidžiais, pabūklais. Pulke tarnavo šauktiniai iš Ukmergės bei gretimų apskričių – lietuviai, žydai, lenkai, vokiečiai.

Į iškilmes atvyko prezidentas A. Smetona

1936-iais A. Smetonos g. 6 baigtos statyti modernios kareivinės. Po metų, gegužės 23 d., jos atvėrė duris ir plačiajai miesto visuomenei – Ukmergėje surengta kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventė. 1938 m. rugpjūčio 25 d. pulkas šventė savo 20 metų sukaktį. Buvo pašventintas naujas kareivinių pastatas. Šiose iškilmėse dalyvavo ir Respublikos prezidentas Antanas Smetona.

1936-iais A. Smetonos g. 6 baigtos statyti modernios kareivinės.

Pirmasis DLK Gedimino pulkas tapo neatsiejama Ukmergės visuomeninio gyvenimo dalimi. Šventėse miestiečių akis džiugindavo karių paradai, lydimi pulko orkestro, Kariuomenės diena buvo iškilmingai minima miesto aikštėje, Kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventės proga gyventojai galėjo lankytis kareivinėse ir susipažinti su karių gyvenimo sąlygomis. Pulko vadovybės kvietimu mieste lankėsi žymūs to meto kultūros veikėjai, pavyzdžiui, kompozitorius Stasys Šimkus, dainininkė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, pianistė Aldona Dvarionienė, dramaturgas Juozas Grušas, poetas Bernardas Brazdžionis ir kt.

Išžygiavo į Lietuvai grąžintą Vilnių

1939 m. rugsėjo 1 d., Vokietijai užpuolus Lenkiją, prasidėjo Ant-rasis pasaulinis karas. Rugsėjo 17 d. Raudonoji armija įžengė ir į Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą. Rugsėjo 18–21 d. vyko masinis lenkų karių bėgimas į Lietuvos teritoriją. Visi jie buvo internuoti. Lenkų karininkai apgyvendinti ir Gedimino pulko 3-ojo bataliono kareivinėse.

Pasirašius su SSRS Vilniaus miesto ir Vilniaus srities grąžinimo Lietuvai sutartį, 1939 m. spalio 15 d. pirmojo pėstininkų DLK Gedimino pulko vadas gavo slaptą įsakymą dėl žygio į Vilnių. Pulkas sostinę pasiekė spalio 28-ąją, o jau kitą dieną Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos vėliavą.

DLK Gedimino pulko štabo pastatas.

1938 m. sudarytame Ukmergės kareivinių situacijos plane užfiksuota, kad 1-asis rajonas prie Deltuvos, Kauno g. ir A. Smetonos alėjos užima beveik 24 ha, jame iš viso buvo 48 pastatai, iš kurių 19 mūrinių. 2-asis rajonas, buvęs sklype Vytauto g. 49, už-ėmė daugiau kaip 1 ha, jame buvo keletas nedidelių mūrinių pastatų, vyravo mediniai statiniai.

Pastatai turėjo naujus šeimininkus

1940–1941 m. Lietuvos kariuomenės pirmojo pėstininkų DLK Gedimino pulko pastatuose šeimininkavo sovietiniai okupantai. 1941–1944 m. juos perėmė vokiškieji okupantai, o nuo 1944 m. kariniame miestelyje įsikūrė sovietų kariuomenė. 1992 m. sovietinei kariuomenei išėjus, būta planų didžiąsias kareivines panaudoti Lietuvos kariuomenės reikmėms. Tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti ir kareivinės nugriautos.

1993–1995 m. pastatuose (Deltuvos g. 19) veikė Krašto apsaugos ministerijos spec. paskirties įmonė „Dukstyna“. Nuo 1996 m. šiuose pastatuose buvo dislokuotas Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės 84 bataliono štabas ir 841 kuopa. Vėliau, pasikeitus struktūrai, čia iki 2018 m. buvo įsikūrusi Ukmergės 805 kuopa.

Dabar Lietuvos kariuomenės praeitį Ukmergėje vaizdžiai primena Gedimino pulko pastatų ir karių nuotraukos autobusų stotelių paviljonų stenduose, memorialinės lentelės, kiti atminimo ženklai.

Kuriamam parkui – Gedimino pulko vardas?

Buvusio pirmojo pėstininkų DLK Gedimino pulko teritorijoje, kur stovėjo modernios kareivinės, logistikos pastatai, kur rikiuotės aikštėje vyko ne tik kasdieniniai karių užsiėmimai, bet ir iškilmingos šventės, kariuomenės ir visuomenės suartėjimo dienų renginiai, baigiamas kurti naujasis parkas. Darbinis jo pavadinimas – Karinio miestelio parkas – nors ukmergiečių ausiai ir įprastas, bet laikinas.

Išsaugant istorinę atmintį, siūlyčiau šią Ukmergės žmonių ir svečių, tikiuosi, gausiai lankomą vietą pavadinti Gedimino pulko parku. Taip pat ten, kur stovėjo modernios kareivinės, įrengti informatyvų stendą su nuotraukomis. Mūsų Ukmergė glaudžiai susijusi su šio Lietuvos kariuomenės karinio vieneto istorija, tad būtų nedovanotina tai nugramzdinti užmarštin.

Ukmergės kraštotyros muziejaus nuotraukos

Mus remia: