Švęsti norime visi…

Jonas POVILANSKAS

Choro kuratorius

LPS ,,Bočiai“ Ukmergės bendrijos mišrus choras, vadovaujamas Marijos Barkauskienės, sveikina visus rajono žmones jubiliejinės Miesto šventės proga. Mūsų kolektyvo nariai – senjorai, todėl mes ypatingai džiaugiamės sulaukę šios šventės. Šiemet joje karaliauja rokenrolas, o švęsti ir tą datą pažymėti kažkaip nekasdieniškai nori visi – ir jauni, ir pagyvenę. Todėl, gavę pasiūlymą apsilankyti garsaus tautodailininko, skulptoriaus, medžio drožėjo, vieno pagrindinių Sąjūdžio kūrėjų Švenčionių rajone ir šiaip labai dvasingo žmogaus, Juozapo Jakšto sodyboje Jukiškės kaime, ilgai nedvejojome. Sušokę į autobusiuką, pamiršę savo amžių, bėdas, ligas, žaisdami įvairius žaidimus, nepastebėjome, kaip pasiekėme savo kelionės tikslą.

Ekskursija po garsaus tautodailininko sodybą.

Choro seniūnė Jadvyga Povilanskienė mus pasitikusį sodybos šeimininką pasveikino eilėmis apie mūsų gražiąją, brangiąją Lietuvą ir įteikė UAB „Ukmergės duona“ iškeptą, jubiliejinei miesto šventei skirtą duonos kepalą. Po to sekė ekskursija po tautodailininko rankomis sukurtą nuostabią medžio drožinių karalystę bei kvapą gniaužiantis jo pasakojimas apie sodybos atsiradimą, drožiniuose įkūnytus žmones ir, žinoma, vietoje piktadarių sudeginto klojimo skulptoriaus rankomis pastatytą koplyčią, kurioje ponas Juozapas padeklamavo ilgąją ištrauką iš Adomo Mickevičiaus poemos „Konradas Valenrodas“. Koplyčioje sugiedojome Tautišką giesmę.

Kiekvienas savaip nuraminęs drožinių ir ypatingo pasakojimo sukeltus jausmus, susėdome prie stalo pono Juozapo sodybos seklyčioje. Nuo šio momento šventės organizavimą į savo rankas perėmė mūsų choro vadovė M. Barkauskienė. Skambėjo dainos, kartu dainavo ir sodybos šeimininkas. Tarp dainų įsiterpdavo šeimininko bei mūsų choristų trumpos kalbos. Žinoma, neapsėjome ir be suneštinių vaišių. Prie to paties stalo pagerbėme ir mūsų choro jubiliatus. Visą mūsų buvimo sodyboje laiką visus lydėjo ypatinga nuotaika ir tikrai nekasdieninis šventinis jausmas.

Nenoriai palikome sodybą, tačiau ir riedėdami namų link mūsų dainorėliai nenutilo. Pakeliui stabtelėjome, pasižvalgėme po Palūšę, čia aplankėme unikaliąją bažnytėlę. Dar sustojome Molėtuose, pasivaikščiojome po skulptūrų parką, apžvalgos aikštelėje sudainavę keletą dainų, kitiems jo lankytojams priminėme, kas esame. Buvo malonu matyti, kai mums dainuojant jaunimas ėmė šokti rateliu. Taip baigėsi mūsų šventė.

Nors ši išvyka vyko truputį anksčiau, gegužės 20-ąją, mes šią savaitę visa širdimi buvome kartu su ukmergiškiais, dalyvavome renginiuose kaip žiūrovai ir džiaugėmės, kad galime būti neeilinės miesto šventės dalyviais. Dar kartą visus mielus ukmergiškius, rajono vadovus ir svečius su jubiliejine švente!