Į svečius kviečia Glitiškiai

Kaimyniniame Vilniaus rajone esantis Glitiškių dvaras – dailus XIX a. architektūros pavyzdys. Užsukite pažiūrėti, kaip jis atgimė po restauracijos, pasivaikščiokite vaizdinga Širvio ežero pakrante, o visus jūsų troškimus tiesiai Dievui į ausį nugabens aukščiausiai į dangų besistiebiantis Lietuvos ąžuolas. Tiems, kurie jaučia savyje kūrybinę ugnelę, verta dalyvauti ir čia vykstančiuose keramikos užsiėmimuose.

Glitiškių rūmai ir ąžuolas.

Tebesilanko dvarininko palikuonys

Kadaise apleisti Glitiškių dvaro rūmai šiandien tiesiog spindi. Net jei esate ne vietinis, nesidrovėkite ir užsukite aplankyti šį žavų kampelį Vilniaus rajone – čia laukiami ir kviečiami visi. Juolab kad apžiūrėti yra ką: dvaras visiškai neseniai renovuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Įžengę jo vidun įsitikinsite, kad dalyje patalpų pavyko atkurti unikalią XIX a. dvasią. Kaip pasakoja Vilniaus krašto etnografinio muziejaus direktorius Algimant Banievič, pastate išliko autentiškas patalpų išplanavimas, naujam gyvenimui atgimė freskų fragmentai.

Nesuklysime pasakę, kad šiandien Glitiškių dvaras yra tikra kultūros virtuvė, kurioje draugiškai šeimininkauja net kelios įstaigos. Jos rengia įvairius užsiėmimus, kurių bendras vardiklis – kultūra ir bendruomenės tradicijos, mat čia veikia centrinės Vilniaus rajono bibliotekos padalinys, Nemenčinės daugiafunkcio centro ir Vilniaus krašto etnografinio muziejaus filialai, Paberžės–Glitiškių apylinkės bendruomenė, meniniai kolektyvai.

Glitiškių dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas jau labai seniai – dar 1483 m. Nuo XVIII a. iki Antrojo pasaulinio karo jis priklausė Jelenskių šeimai. Beje, jos atstovai dvaro nepamiršta ir dabar. A. Banievič atskleidė, kad kartais iš Lenkijos ir Brazilijos čia atsilanko paskutinio savininko Kazimiero Jelenskio palikuonys.

Dailūs rūmai, kuriuos regime dabar, iškilo 1860 m. Muziejaus direktorius pasakoja, kad tuomet ant kalvos jau stūksojo neogotikinių plytų pastatas, į kurį vedė graži alėja.

Glitiškių rūmų erdvė.

Glitiškių rūmų koncertų salė.

Glitiškių rūmų patalpos.

„Prie dvaro ilgainiui atsirado priestatas, oranžerija, lobynas, arklidės ir kiti ūkiniai pastatai. Dvarvietė įsikūrusi vaizdingoje vietoje – ant Širvio ežero kranto. Šalia buvo nuostabus parkas su milžiniškais ąžuolais, senomis liepomis, klevais, maumedžiais, eglėmis ir kaštonais“, – įsivaizduoti tuometę aplinką kvietė pašnekovas.

Jokiu būdu nepraeikite pro šalia rūmų augantį ąžuolą, mat jis perkopęs jau pusę tūkstančio metų ir yra pats aukščiausias ąžuolas Lietuvoje. Šis saugomas gamtos paminklas iki dangaus priartėjęs dvidešimt penkis met-rus. Ąžuolui priklauso ir dar vienas titulas – pagal apimtį jis užimą trečiąją vietą tarp savo rūšies atstovų – norint apglėbti galiūną, tektų susikabinti į septynių metrų grandinę.

„Anot legendos, po ąžuolu rinkosi patriotiškas jaunimas ir planavo vykti į Vilnių prisijungti prie 1830–1831 m. sukilimo dalyvių“, – pasakojo A. Banievič. Po 1863 sukilimo ir uždarius Paberžės bažnyčią, rūmuose įrengta koplyčia, kurią gausiai lankė apylinkių gyventojai.

Deja, paskutiniojo dvaro savininko Kazimiero Jelenskio (1903–1943) istorija nelaiminga – vokiečių okupacijos metais kovojęs Armijos Krajovos gretose dvarininkas žuvo 1943 m. Aušvico koncentracijos stovykloje. Po Antrojo pasaulinio karo dvaras buvo nacionalizuotas, stipriai apgadintas, sovietmečiu jame veikė tarybinio ūkio kontora.

Ką galima nuveikti?

Nemenčinės daugiafunkcio kultūros centro Glitiškių filialo administratorė Alina Kostiuševienė pasakoja, kad restauracijos metu dvare įrengta erdvi koncertų salė, pritaikyta aukšto lygio renginiams organizuoti. Kovo pabaigoje pasirodymą čia surengė baleto trupė „Classic Art“, koncertą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

„Jau daugelį metų rūmuose veikia Glitiškių keramikos studija, kuri yra populiari tarp įvairaus amžiaus lankytojų. Dirbtuvėms pritaikytas restauruotas dvaro rūsys“, – pasakojo A. Kostiuševienė.

Edukacijose kviečiami dalyvauti visi norintys, tereikia atvykti užsiėmimų metu arba susitarti dėl individualaus laiko.

Erdviose rūmų patalpose rengiamos ir liaudies tapybos, molio dirbinių, rankdarbių, knygų, plakatų ir kitos parodos, o artimiausiu metu planuojama pradėti teatro studijos veiklą. Buvusioje rūmų koplyčioje galima apžiūrėti kraštotyrines muziejines ekspozicijas.

Glitiškių filialo muziejinė ekspozicija.

Glitiškių keramikos studija.

„Šiuo metu rengiama ekspozicija apie rūmų savininkus ir kitus iškilius apylinkių gyventojus, jų vaidmenį krašto istorijoje, tautinius sukilimus bei susirėmimus karo metais“, – teigė filialo administratorė.

Ji paminėjo, kad dvare rišamos Vilnijos krašto verbos, gaminami rankų darbo atvirukai, prieš Velykas bendruomenė buriasi marginti vašku kiaušinių, o prieš Kalėdas gamina žaisliukus.

„Atnaujintame rūmų parke kartu su bendruomene įrengėme kalėdinę kūrybinę erdvę ir prakartėlę, čia vyko kalėdinių giesmių renginiai. Šią tradiciją planuojama tęsti ir ateityje“, – žadėjo A. Kostiuševienė.

Daugiau informacijos apie veiklas galima rasti Facebook‘o paskyroje „NDKC Glitiškių skyrius“, internetinėje svetainėje www.ndkc.lt.

Marian Dzwinel nuotr.

Publikacija finansuojama Europos socialinio fondo veiksmų prog-ramos prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ lėšomis.

Užs. Nr. 0020260.