Paminklai atkurtos Lietuvos valstybės 10-mečiui (2)

Statė ateities kartoms

Tarp šimtų įvairių paminklų, kryžių, kurie buvo pastatyti atkurtos Lietuvos valstybės 10-mečiui įamžinti, yra ir Ukmergės centre stovintis „Lituania Restituta“.

„Tūkstantis devyni šimtai dvidešimt aštuntais metais gegužės mėnesio penkioliktą dieną – Lietuvos Valstybės Nepriklausomo gyvavimo dešimtais metais, esant jos Prezidentu Antanui Smetonai, Ministeriu Pirmininku profesorium Augustinui Voldemarui, Vidaus reikalų Ministeriu Ignui Musteikiui, Ukmergės miesto ir apskrities Viršininku Jonui Raščiui, Ukmergės miesto Burmistru Pranui Kuzmai – Ukmergės miesto ir apskrities gyventojai, vadovaujant Lietuvai Pagražinti Draugijos Ukmergės Skyriui, įmūrijo šį raštą Ukmergės mieste Kęstučio aikštėje, Ukmergės Klebono kun. Aniceto Barakausko iškilmingai pašventintoje vietoje, dedam pamatus Lietuvos Nepri-klausomybės dešimties metų sukaktuvėms paminėti paminklui.

Šį paminklą statome, kaipo liudininką mūsų ainiams, kuris rodys, kaip mes branginame laisvę, gerbiame žuvusius už ją ir džiaugiamės nepriklausomu gyvenimu. Mes visi trokštame ir visuomet esame pasiryžę Nepriklausomybę išlaikyti ir reikalui esant už ją gyvybę atiduoti,“ – rašė statytojai. Kapsulė su šiuo raštu ateities kartoms buvo įmūryta į pamink-lo pamatus. Dabar jis saugomas Ukmergės kraštotyros muziejuje.

1928-ųjų gegužę tuo metu miesto centre įsikūrusiame Dariaus ir Girėno sode pradėtas statyti paminklas buvo baigtas 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, todėl kai kuriuose istoriniuose šaltiniuose minima, jog paminklas pastatytas Vytauto Didžiojo garbei.

Dariaus ir Girėno sodas Ukmergėje XX a. 4 deš.

Pagal Liudo Truikio projektą statymo darbus atliko skulptorius Silvanas Jakševičius, paminklo medžiaga – gelžbetonis. Lietuvos Nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“, kaip rašoma 1938 metų dokumente, skirtame Ukmergės apskrities Viršininkui, tuo metu kainavo 16 000 litų. Dalį lėšų skyrė miesto savivaldybė, kitą dalį surinko visuomenė – žmonės aukojo kas kiek galėjo.

1930 metais paminklas buvo baigtas. Tarpukario spaudoje buvo rašoma, kad tuo metu tai buvo aukščiausias paminklas Lietuvoje, kurio aukštis siekė 16,7 m. Rugsėjo 8 dieną surengta Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ atidarymo šventė. Ši diena pasirinkta ne atsitiktinai. Rugsėjo 8-oji tarpukariu buvo paskelbta Tautos švente, kadangi šią dieną 1430 metais turėjo įvykti Vytauto Didžioji karūnavimas. 1930-iais Tautos šventė sutikta itin iškilmingai, kadangi buvo minimas Vytauto Didžiojo karūnacijos 500-metis. Istorinės fotografijos byloja, jog ir vėliau tarpukariu Tautos šventė buvo minima tuomečiame Dariaus ir Girėno sode, prie paminklo „Lituania Restituta“.

Tiek karo metais, tiek vėliau, okupacijos laikotarpiu, paminklas ir aikštė aplink jį, gavusi Kęstučio vardą, išliko pagrindine ukmergiškių susibūrimų lokacija. Sovietmečiu Kęstučio aikštė buvo pervadinta į Tarybų aikštę.

Griauti savanorių neatsirado

Metams bėgant aikštė aplink Lietuvos Nepriklausomybės paminklą „Lituania Restituta“ keitėsi. Įvykus sovietinei okupacijai, netoli paminklo buvo įkurtos karių kapinės. 1951 metais Nepriklausomybės paminklas buvo nugriautas ir obelisko dalys čia pat, aikštėje, užkastos.

„1951 metais rusų valdžia skyrė 2 tūkstančius rublių už paminklo sugriovimą, bet savanorių neatsirado. Tada valdžia griebėsi darbo. […] Tai du kartus buvau pažiūrėti, kaip griaunamas paminklas, kurį ukmergiškiai vadino „Restitutu“. Mačiau kaip trys darbininkai su kirkom kapojo paminklo kamieną 3 metrų aukštyje ir 1 metro storio ir pločio, tai dvi savaites kapojo ir sakė, kad labai kietas,“ – taip apie ukmergiškiams brangaus paminklo nugriovimą pasakojo Vytautas Dalinkevičius.

Nugriovus Lietuvos Nepriklausomybės paminklą, aikštėje buvo pastatyta sovietinio kario išvaduotojo skulptūra. Šalia buvusiame fontane įkomponuota skulptūrinė kompozicija „Du berniukai“.

Karį pakeitė vėliavnešiai

1982-aisiais sovietinio kario skulptūra buvo iškelta į Pašilės karių kapines. Minint SSRS 60-metį, tuometėje Tarybų aikštėje iškilo Vaclovo Krūtinio sukurtas monumentas „Vėliavnešiai“ – vėliavas nešantys darbininkas, valstietis ir inteligentas. Statant paminklą „Vėliavnešiai“ bei kasinėjant aikštę buvo rasta kapsulė su pirmojo paminklo statytojų raštu ateities kartoms.

Nors paminklas „Lituania Restiuta“ kelis dešimtmečius buvo užkastas, o aikštėje jo vietoje stovėjo sovietinę ideologiją šlovinantys monumentai, ukmergiškių širdyse ruseno viltis, jog Lietuvos laisvės simbolį bus galima atstatyti.

Į atstatymą įsijungė visa Ukmergė

Lietuvoje prasidėjus atgimimui, ukmergiškiai, kaip ir kitų šalies vietovių žmonės, užsidegė atstatyti savo Laisvės paminklą.

Paminklo atstatymo iniciatoriai iš pradžių nerado istorinės medžiagos apie užkastąjį obeliską. Tuometinis rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Bernotas 1988-aisiais potvarkiu sudarė specialią komisiją. Jos nariai kreipėsi į ukmergiškius, jog šie pagelbėtų savo turimomis žiniomis apie „Lituania Restituta“. Taip pat buvo klausta ir visuomenės nuomonės, kurioje vietoje atstatyti paminklą. Visuomenė ne tik labai gyvai įsitraukė į diskusijas, bet ir siūlė paramą atstatant paminklą.

1989 m. Kęstučio aikštėje organizuota talka, į kurią susirinko daugybė ukmergiškių. Paminklo stovėjimo vietoje buvo nurinktos plytelės, ekskavatorius ėmė kasinėti gruntą. Greitai rasta negiliai užkasta viršutinė 6 m obelisko dalis. Apatinės paminklo dalies paieškos kelias savaites buvo bevaisės. Kai niekas jau nesitikėjo – prie pat vykdomojo komiteto laiptų buvo rasta ir apatinė dalis.

Obelisko atstatymo darbai 1989 m.

Atstatyti monumentą nuspręsta buvusioje jo vietoje, Kęstučio aikštėje. 1989 m. gegužės 15 d. pašventinti paminklo pamatai. Į juos įdėta nerūdijančio plieno kapsulė su dviem dokumentais. Pirmasis raštas – kopija senojo prieškarinio rašto, kuris buvo įdėtas į pamatus 1928 m., o antrąjį sukūrė mokytoja sąjūdininkė Marija Kučinskienė, jis adresuotas ateities kartoms. •

Naujasis raštas skelbė: „1928 metų gegužės 15 dieną šioje vietoje buvo padėti ir iškilmingai pašventinti pamatai Lietuvos Nepriklausomybės paminklui (Lituania Restituta).

Nebuvo lemta amžinai stovėti šiam kilniam Atkurtos Lietuvos Paminklui, kaip nebuvo lemta Tautai amžinai džiaugtis Laisve.

Tarybų Sąjungai 1940 metais okupavus ir aneksavus Lietuvos Respubliką, prasidėjo pražūtingos dienos Tautai ir jos Laisvės paminklams. Tragiškas likimas ištiko ir Ukmergės Paminklą. Su civilizuotam žmogui nesuprantamu pykčiu ir įsiūčiu Paminklas buvo sudaužytas ir giliai po žeme Kęstučio aikštėje palaidotas, kad niekada daugiau nebeprisikeltų ir nežadintų Lietuvos žmonėms Laisvės troškulio, nebudintų Nepriklausomybės vilčių.

Bet Laisvės dvasia gyva, ir mes atgimstame. Ukmergiečių valia pirmykščiu pavidalu atkurtas ir senoje vietoje atstatytas Paminklas tegul kalba būsimosioms ukmergiečių kartoms apie Lietuvos Atgimimą. Prisiekiame toliau vykdyti tėvų, protėvių mums duotus priesakus ir, palikdami šį testamentą ainiams, pareiškiame savo valią:

• Niekada daugiau tai neturi pasikartoti!
• Lietuva tik Laisva ir Nepriklausoma!
• Kova už Laisvę – šventa kova, ir tepadeda mums Dievas!

Pamatai atstatomam Paminklui padėti ir iškilmingai pašventinti 1989 metų gegužės 15 dieną.“

Svarbiausias laisvės simbolis

Monumentas „Vėliavnešiai“ buvo nukeltas į skverą Deltuvos ir Kauno gatvių sankryžoje, o Kęstučio vardą susigrąžinusioje aikštėje prasidėjo paminklo atstatymo darbai. Jų ėmėsi Antroji kelių statybos valdyba, statybomis rūpinosi vyr. inžinieriumi dirbęs Juozas Daunys. Prie atstatymo lėšomis, darbu taip pat prisidėjo kitos įmonės, visuomenė. Kai paminklas jau buvo atstatytas, pateikti statistiniai duomenys: paminklo atstatymas kainavo 43 tūkstančius rublių; atstatyto obelisko svoris – apie 550 tonų, aukštis – 16 metrų ir 70 centimetrų.

Atstatyto Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ atidengimo šventė įvyko 1990 metų vasario 16-ąją. Susirinko gausus būrys ukmergiškių. Daugelis jų buvo nešini trispalvėmis bei plakatais, kviečiančiais atgauti Lietuvos nepriklausomybę.

Atidengiant paminklą vykusiame minėjime buvo atskleista, kad lenta, pagal kurią buvo išlieta kopija (originalas saugomas Ukmergės kraštotyros muziejuje) ir į paminklą įmontuotas originalus Vytis buvo išgelbėti ukmergiškių Jono Fišerio ir Rapolo Diečkaus. Jie buvo mechanizuotos kolonos, kurios darbininkams šeštojo dešimtmečio pradžioje liepta nugriauti paminklą, darbuotojai – sandėlininkas ir buhalteris. Jiedu, sužinoję, kad rytojaus dieną paminklas bus užkastas, rizikuodami naktį nuplėšė Vytį ir anotacinę lentą. Juos R. Diečkus slėpė savo namuose, o kai su šeima buvo išvežtas į Sibirą, paprašė buto šeimininko užkasti darže.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Kęstučio aikštė ir paminklas „Lituania Restituta“ tapo vieta, kurioje ukmergiškiai mini Lietuvos valstybės ir Ukmergės miesto šventes. Lietuvos Nepriklausomybės paminklas išlieka svarbiausiu laisvės simboliu Ukmergėje.

Paruošė Loreta EŽERSKYTĖ

Ukmergės kraštotyros muziejaus ir autorės nuotraukos

Mus remia: