Eksponuojami reti spaudiniai

Sigita ASTIKIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros ir fondų valdymo skyriaus vedėja

 

Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda „Reti spaudiniai iš Lietuvos liaudies buities muziejaus bibliotekos“. Čia galima pamatyti retus ir vertingus Lietuvos liaudies buities muziejaus bibliotekoje saugomus leidinius.

Lietuvos liaudies buities muziejaus biblioteka įkurta kartu su muziejumi – 1966 metais. Joje kaupiami etnologijos, istorijos, architektūros, muziejininkystės, meno ir kitų sričių leidiniai. Dalis spaudinių (1 460 vnt.) – reti, išleisti iki 1940 metų. Jie dovanoti, pirkti iš kolekcininkų arba įgyti knygynuose-antikvariatuose. Pats seniausias saugomas leidinys – žodynas, išleistas XVII amžiuje. Knygos dažniausiai puošnios, odiniais viršeliais.

Parodoje galima pamatyti 1722 metais Varšuvoje išleistą knygą „Dvasininko kraitis nuo šventųjų tėvų ir motinų iki religingų dukterų“ („Posag Duchowny od Swiętych Oycow y Mátek Zakonnym Corkom zostawiony“). Ši knyga buvo populiari, dažnai pasitaikydavo to laikmečio bibliotekose. Taip pat eksponuojamas Romos mišiolas (Missale Romanum), išleistas Venecijoje 1754 metais. Tai – svarbiausia katalikų liturginė knyga. Ją naudoja šv. Mišias aukojantis kunigas. Mišiolą sudaro Katalikų Bažnyčios dekretai ir kiti dokumentai, bendrieji nuostatai, šv. Mišių eigos aprašymai, liturginių metų kiekvienai dienai ir įvairioms progoms skirti liturginiai tekstai bei kita. Knygoje išlikęs ir parodoje eksponuojamas iš kelių šilko juostelių supintas skirtukas.

Parodoje galima pamatyti ir 1848 metais Vilniuje išleistą Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystę“ („Žemaijtiu wiskupiste“). Šis istoriografinis veikalas – vertingas lietuvių kultūros, daugiausia švietimo, istorijos šaltinis. Remdamasis literatūriniais ir archyviniais šaltiniais, M. Valančius aprašė XV–XIX a. Žemaitiją, Katalikų Bažnyčios įsitvirtinimą, pateikė Lietuvos miestelių istorijos, buities faktų. Tai antroji istorinio turinio lietuvių (žemaičių) kalba spausdinta knyga Lietuvoje po Simono Daukanto 1822 metais išleistos „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. Tituliniame puslapyje yra mėlynos spalvos kunigo Konstantino Kuprio knygyno, greičiausiai veikusio Skapiškyje, antspaudas.

Eksponuojama ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės statuto I dalis. Knyga išleista rusų kalba Sankt Peterburge 1811 metais. Greta pateikiami tekstai – lenkiškai. Trečiasis Lietuvos statutas – teisės kodeksas – patvirtintas 1588, o įsigaliojo 1589 metais. Lietuvos Statutas – savotiškas fenomenas Europos teisėje, unikalus kelių šiuolaikinių tautų ir valstybių (Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos) istorijos, teisės, kultūros ir raštijos paminklas. To meto Europoje tai buvo vienas pažangiausių teisynų.

Šiuos ir daugiau kitų leidinių Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros galerijoje galima pamatyti iki kovo 30 dienos.